Ruduo, žiema ar tiesiog oro permaina – ir štai jau vėl garkitė gerklę, nosis pradeda bėgti, o galva sunkėja lyg pripilta švino. Keliaujant šis scenarijus dar nemalonesnis, nes niekas nenori praleisti atostogų su nosine rankoje vietoj fotoaparato. Peršalimas kelionėje – vienas dažniausių dalykų, kurie sugadina net puikiausiai suplanuotą išvyką. Bet ar tikrai tai neišvengiama? Ne visai. Yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti ir daryti prieš išvykstant, kelionės metu ir grįžus namo.
Kodėl keliaujant persialdome dažniau nei įprastai
Pirmiausia verta suprasti, kodėl būtent kelionių metu imunitetas dažnai pakiša koją. Priežasčių yra kelios, ir jos veikia kartu, sustiprindamos viena kitą. Lėktuvo salonas – tai uždara erdvė su sausu oru ir šimtais žmonių, kvėpuojančių tuo pačiu oru per kelias valandas. Oro drėgmė lėktuve dažnai nukrenta iki 10-20 procentų, kai normalus komfortiškas lygis būtų apie 40-60 procentų. Sausos gleivinės praranda savo natūralią apsauginę funkciją – jos tampa lengviau pažeidžiamos virusams.
Antra priežastis – laiko juostų pasikeitimas ir miego trūkumas. Kūnas, kuris nepailsėjo kaip reikiant, tiesiog nebeturi jėgų kovoti su patogenais taip efektyviai. Trečia – stresas. Net jei kelionė planuojama kaip malonumas, organizavimas, skrydžių laukimas, bagažo tikrinimas kelia įtampą, o įtampa slopina imuninę sistemą.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas galvoja – klimato kaita. Išvykus iš šalto oro į karštą arba atvirkščiai, organizmas turi prisitaikyti, o tas prisitaikymas atima resursus, kurie kitu atveju būtų skirti apsaugai nuo virusų.
Pasiruošimas prieš kelionę – ne mažiau svarbus nei pati kelionė
Daugelis žmonių pradeda ruoštis kelionei likus vos parai iki išvykimo – susikrauna lagaminą, patikrina dokumentus ir viskas. Tačiau imuninė sistema reikalauja bent kelių dienų dėmesio prieš tai.
Pirmiausia – miegas. Bandykite bent tris naktis prieš kelionę miegoti pilnavertiškai, be pertraukų, 7-8 valandas. Tai skamba banaliai, bet realybėje dažniausiai paskutinė savaitė prieš išvykimą praeina pakuojant daiktus iki vidurnakčio ir bandant sutvarkyti visus darbo reikalus prieš atostogas.
Antra – mityba. Kelias dienas prieš kelionę verta padidinti vitamino C, cinko ir D vitamino kiekį racione. Citrusiniai vaisiai, moliūgų sėklos, riešutai, žalios lapinės daržovės – visa tai padeda imuninei sistemai pasiruošti iššūkiams. Kai kurie žmonės renkasi ir papildus, tačiau juos verta pradėti gerti bent savaitę prieš kelionę, kad organizmas spėtų pasinaudoti nauda.
Trečia – fizinis aktyvumas. Vidutinio intensyvumo mankšta, pavyzdžiui, pusvalandžio pasivaikščiojimas ar lengvas bėgiojimas, stiprina imunitetą. Tačiau perdėtas fizinis krūvis prieš pat kelionę gali turėti priešingą efektą – organizmas išsenka ir tampa jautresnis infekcijoms.
Ką pasiimti su savimi – nedidelis, bet svarbus rinkinys
Kelioninis rinkinys sveikatai neturi būti sudėtingas, tačiau kelios smulkmenos gali tikrai išgelbėti situaciją.
Rankų dezinfekcinis skystis arba servetėlės – tai pati paprasčiausia ir efektyviausia apsauga. Rankos liečia paviršius, kuriuos lietė šimtai kitų žmonių – bagažo vežimėlius, durų rankenas, tualetų kranus, lėktuvo staliukus. Dezinfekavimas prieš valgant ar liečiant veidą sumažina viruso patekimo tikimybę žymiai.
Nosies purškalas su jūros vandeniu – padeda palaikyti gleivinės drėgmę, ypač skrendant lėktuvu. Naudokite jį kas kelias valandas ilgo skrydžio metu.
Vitaminas C tabletėmis ar buriaminėmis tabletėmis – kai kurie žmonės mėgsta jas gerti profilaktiškai kelionės metu, kai organizmas patiria didesnį stresą.
Šalta gerklės ligoms skirti pastilės ar spray – jei jaučiate pirmuosius perštėjimo požymius gerklėje, geriau reaguoti iš karto, o ne laukti, kol simptomai sustiprės.
Šiltas šalikas ar lengva striukė, net jei keliaujate į šiltą kraštą – oro uostuose ir lėktuvuose dažnai būna gana vėsu dėl oro kondicionavimo sistemų.
Lėktuve – kaip elgtis, kad neparsivežtumėte nekviesto svečio
Skrydžio metu rizika susirgti didėja ne tik dėl sauso oro, bet ir dėl artimo kontakto su kitais keleiviais. Ką galima padaryti?
Pirma, geriamojo vandens kiekis. Skrydžio metu būtina gerti daugiau vandens nei įprastai – bent stiklinę kas valandą. Sausas oras greitai dehidratuoja organizmą, o dehidratacija silpnina gleivinės apsaugines savybes.
Antra, venkite alkoholio ir kavos skrydžio metu arba bent apribokite jų kiekį. Abu šie gėrimai papildomai dehidratuoja organizmą, o tai priešinga to, ko reikia jūsų imunitetui šiuo metu.
Trečia, jei įmanoma, rinkitės sėdimą vietą toliau nuo praėjimo takelio – tyrimai rodo, kad keleiviai, sėdintys prie praėjimo, dažniau susikontaktuoja su kitais keleiviais ir turi didesnę riziką užsikrėsti.
Ketvirta – oro ventiliacijos angos virš galvos. Daugelis žmonių jas užsuka manydami, kad taip šalčiau, tačiau tas oro srautas iš tikrųjų padeda praskiesti orą aplink jus ir sumažina virusų koncentraciją jūsų kvėpavimo zonoje.
Ir paskutinis, bet svarbus dalykas – nelieskite veido be reikalo. Rankos per skrydį liečia daugybę paviršių, o veidas, ypač akys, nosis ir burna, yra tos vietos, per kurias virusai patenka į organizmą lengviausiai.
Kelionės metu naujoje vietoje – prisitaikymas be streso
Atvykus į naują vietą, organizmas patiria tam tikrą šoką – nauji bakterijos, kitokia mityba, kartais kitokia klimato zona. Kad šis prisitaikymas praeitų sklandžiau, verta laikytis kelių paprastų taisyklių.
Pirmiausia – neskubėkite iš karto pulti į visus turizmo objektus. Duokite sau bent vieną dieną ramesnio tempo, kad organizmas priprastų prie naujos aplinkos, ypač jei keliaujate per kelias laiko juostas.
Antra – gerkite tik saugų vandenį, ypač šalyse, kuriose vandentiekio kokybė kelia abejonių. Nešvarus vanduo gali sukelti ne tik peršalimą, bet ir rimtesnes virškinimo problemas, kurios dar labiau susilpnina organizmą.
Trečia – valgykite subalansuotai. Suprantama, kad kelionėje norisi paragauti vietinių patiekalų, ir tai puiku, tačiau stenkitės nepersivalgyti riebaus ar labai aštraus maisto pirmomis dienomis. Virškinimo sistemos stresas taip pat atsiliepia bendram imunitetui.
Ketvirta – miegokite pakankamai net atostogaudami. Žinoma, norisi išnaudoti kiekvieną minutę, tačiau nuolatinis miego trūkumas per kelias dienas gali visiškai išsekinti organizmą.
Kai simptomai jau pasirodė – kaip reaguoti greitai
Kartais, nepaisant visų atsargumo priemonių, peršalimo simptomai vis tiek pradeda rodytis. Svarbiausia – nedelsti ir reaguoti kuo greičiau, nes pirmosios 24-48 valandos dažnai lemia, ar liga išsivystys stipriai, ar praeis lengvai.
Jei jaučiate gerklės perštėjimą, pradėkite gargaliuoti šiltu vandeniu su druska kelis kartus per dieną. Tai paprasta, bet efektyvi priemonė, mažinanti uždegimą.
Jei atsiranda sloga, naudokite nosies purškalus ir gerkite daug šilto skysčio – arbatą su medumi, imbieru, citrina. Šilti skysčiai padeda praskiesti gleives ir palengvina kvėpavimą.
Poilsis tampa prioritetu numeris vienas. Jei planuota diena buvo pilna ekskursijų, verta apsvarstyti galimybę atsisakyti dalies planų ir tiesiog pailsėti viešbutyje ar apartamentuose. Kūnas dabar dirba viršvalandžius kovodamas su infekcija, ir jam reikia visų resursų.
Jei simptomai stiprėja arba atsiranda temperatūra virš 38.5 laipsnio, kuri nemažėja per dieną ar dvi, verta kreiptis į vietinį gydytoją ar vaistinę – daugelyje šalių vaistininkai gali patarti dėl nesunkių simptomų be recepto vaistų.
Draudimas ir sveikatos priežiūra užsienyje – neplanuota, bet svarbi tema
Nors dauguma peršalimų praeina savaime per savaitę ar dvi, verta žinoti, kur kreiptis, jei situacija pablogėja. Prieš kelionę patikrinkite, ar turite kelionių draudimą, kuris apima medicininę pagalbą užsienyje. Kai kurios draudimo bendrovės turi karštąsias linijas, kur galima gauti patarimą net dėl paprasto peršalimo, o ne tik rimtesnių atvejų.
Verta iš anksto pasidomėti, kokie vaistai laisvai prieinami toje šalyje, į kurią vykstate – kai kur net paprasti nuo peršalimo vaistai reikalauja recepto, kitur atvirkščiai, galima gauti stipresnius preparatus be jokių apribojimų. Turėdami šią informaciją iš anksto, sutaupysite laiko ir nervų, jei prireiks vaistų skubiai.
Grįžus namo – kelionė nesibaigia oro uoste
Įdomu tai, kad daugelis žmonių suserga ne pačios kelionės metu, o grįžę namo, per pirmas kelias dienas. Priežastis paprasta – organizmas visą kelionės laiką buvo įtemptas, mobilizavęs visus resursus, o grįžus namo, kai galiausiai galima atsipalaiduoti, imuninė sistema tarsi „išjungia” pavojaus signalą ir virusas, kuris tyliai tūnojo organizme, pagaliau gauna galimybę pasireikšti.
Todėl pirmomis dienomis po grįžimo verta skirti ypatingą dėmesį poilsiui, net jei labai norisi grįžti prie įprasto ritmo ir darbų. Duokite sau bent porą dienų buferio prieš grįžtant į darbą ar aktyvų gyvenimą, ypač jei kelionė buvo ilga arba apėmė kelias laiko juostas.
Vietoj lagamino uždarymo – keli patarimai kelionei atmintyje
Peršalimas kelionėje – nemalonus, bet dažniausiai valdomas dalykas. Svarbiausia suprasti, kad imuninė sistema nėra kažkas, ką galima ignoruoti iki paskutinės minutės ir tikėtis, jog ji stebuklingai apsisaugos pati. Ji reikalauja dėmesio prieš kelionę, jos metu ir po jos.
Jei turėtumėte įsiminti tik kelis dalykus iš viso šio teksto, tegul tai būna šitie: pasirūpinkite miegu bent tris dienas prieš išvykstant, gerkite daug vandens per skrydį, venkite liesti veidą nešvariomis rankomis, nešiokitės su savimi mažą sveikatos rinkinį su nosies purškalu ir dezinfekantu, ir – galbūt svarbiausia – neskubėkite iš karto po kelionės grįžti į kasdienį ritmą, duokite organizmui bent kelias dienas atsigauti.
Kelionės turėtų būti prisiminimų, o ne nosinių ir vaistų nuo temperatūros šaltinis. Su nedideliu pasiruošimu ir sveiku protu, dauguma peršalimų kelionėse yra visiškai išvengiami arba bent jau žymiai švelnesni. O jei jau ir susirgote – nebijokite sulėtinti tempo. Viena praleista ekskursija tikrai neverta savaitės, praleistos lovoje su karščiuojančia galva.
