Kodėl žindymas vis dar aktualus?
Kalbant apie žindymą, daugelis moterų jaučia prieštaringus jausmus – vieni šią temą laiko visiškai natūralia ir net nesvarsto alternatyvų, kiti susiduria su tokiais sunkumais, kad greitai pasiduoda ir jaučiasi dėl to kalti. Tiesa yra kažkur per vidurį: žindymas tikrai yra nuostabus dalykas, tačiau jis nėra nei lengvas, nei visada įmanomas, ir tai reikia pripažinti atvirai.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti bent iki 6 mėnesių amžiaus išskirtinai, o po to – kartu su papildomu maistu iki dvejų metų ar ilgiau. Tačiau statistika rodo, kad daugelyje šalių šios rekomendacijos įgyvendinamos tik iš dalies. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, žindymo rodikliai palaipsniui gerėja, tačiau vis dar yra kur tobulėti – ypač kalbant apie ilgalaikį žindymą.
Šiame straipsnyje kalbėsime atvirai – apie naudą, apie realius sunkumus, apie tai, ką galima padaryti, kad žindymas taptų malonesniu procesu, ir apie tai, kada visiškai normalu pasirinkti kitą kelią.
Motinos pieno sudėtis – ne tik maistas, bet ir gydomoji priemonė
Motinos pienas nėra tiesiog skystis, kuriuo pamaitinamas kūdikis. Tai biologiškai aktyvus, nuolat besikeičiantis skystis, kurio sudėtis prisitaiko prie kūdikio poreikių beveik realiuoju laiku. Tai skamba kaip fantastika, bet taip iš tiesų veikia žmogaus kūnas.
Pirmosios dienos po gimdymo – tai kolostrumo laikotarpis. Kolostrum yra tirštas, gelsvos spalvos skystis, kurio kiekis labai mažas, tačiau jo vertė neįkainojama. Jame gausu antikūnų, ypač imunoglobulino A (IgA), kuris dengia kūdikio virškinimo trakto gleivinę ir apsaugo nuo patogenų. Jame taip pat yra augimo faktorių, baltymų, vitaminų ir mineralų – viskas, ko naujagimis reikalauja per pirmąsias gyvenimo valandas ir dienas.
Po kelių dienų pienas „ateina” – tampa skystesnis, jo kiekis didėja. Brandus motinos pienas susideda iš:
- Priekinio pieno – skystesnio, kuriame gausu laktozės ir vandens, malšinančio troškulį
- Galinio pieno – riebesnis, sotesnis, kuris ateina žindymo pabaigoje ir suteikia energijos
Motinos pienas taip pat keičiasi priklausomai nuo paros laiko – vakare jame daugiau melatonino, kuris padeda kūdikiui reguliuoti miego ritmą. Jei mama serga, jos organizmas gamina specifinius antikūnus prieš tą ligą ir perduoda juos kūdikiui per pieną. Tai nėra mitai – tai dokumentuoti moksliniai faktai.
Praktinis patarimas: neleiskite sau nerimauti, jei priekinio pieno atrodo „per daug vandeningo”. Tai normalu ir reikalinga. Svarbu, kad kūdikis žindytų pakankamai ilgai, kad gautų ir galinį pieną.
Nauda kūdikiui – nuo imuninės sistemos iki smegenų vystymosi
Žindymo nauda kūdikiui yra plačiai tyrinėta ir gerai dokumentuota. Tačiau svarbu kalbėti apie tai konkrečiai, o ne abstrakčiai, nes „žindymas naudingas” – tai per mažai pasakyta.
Imuninė sistema. Žindomi kūdikiai rečiau serga viduriavimo ligomis, kvėpavimo takų infekcijomis, ausų uždegimais ir šlapimo takų infekcijomis. Tai nėra atsitiktinumas – motinos pienas tiesiogiai stiprina kūdikio imuninę sistemą tuo metu, kai ji dar tik formuojasi. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai turi mažesnę riziką susirgti meningitu ir net nekrozuojančiu enterokolitu – ypač pavojinga naujagimių liga.
Virškinimo sistema. Motinos pienas lengvai virškinamas, o jame esantys prebiotikai (oligosacharidai) maitina naudingąsias žarnyno bakterijas. Žindomi kūdikiai rečiau kenčia nuo vidurių užkietėjimo, dažniau formuojasi sveika žarnyno mikrobioma, kuri vėliau turi įtakos visam sveikatai.
Smegenų vystymasis. Motinos piene esančios ilgosios grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys (DHA ir ARA) yra svarbios smegenų ir regos vystymui. Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgiau žindyti vaikai vidutiniškai pasiekia aukštesnius kognityvinio išsivystymo rodiklius, nors čia svarbūs ir daugelis kitų veiksnių.
Ilgalaikė nauda. Žindymas siejamas su mažesne rizika vėliau susirgti nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, astma ir tam tikromis alerginėmis ligomis. Taip pat – su mažesne rizika susirgti leukemija vaikystėje.
Svarbu paminėti: visa ši nauda yra statistinė. Tai reiškia, kad žindomi kūdikiai vidutiniškai turi mažesnę riziką, bet tai nereiškia, kad kiekvienas žindomas kūdikis bus sveikesnis už kiekvieną dirbtinai maitintą. Genetika, aplinka, socialiniai veiksniai – visa tai taip pat labai svarbu.
Žindymas – nauda ir mamai
Apie žindymo naudą kūdikiui kalbama daug, tačiau apie naudą mamai – kur kas rečiau. O jos tikrai yra, ir nemažos.
Hormoniniai pokyčiai. Žindant išsiskiria oksitocinas – vadinamasis „meilės hormonas”. Jis ne tik skatina pieno tekėjimą, bet ir padeda gimdai greičiau susitraukti po gimdymo, mažina kraujavimą. Be to, oksitocinas turi raminamąjį poveikį – daugelis mamų pastebi, kad žindymo metu jaučiasi ramesnės, net kai kūdikis buvo labai neramus.
Svorio reguliavimas. Pieno gamyba reikalauja papildomų kalorijų – apie 300–500 kcal per dieną. Tai reiškia, kad žindančios mamos kūnas naudoja daugiau energijos, kas gali padėti greičiau grįžti prie priešgimdyvinio svorio. Tačiau čia svarbu nepervertinti – tai nėra garantuota, nes hormonai gali skatinti ir didesnį apetitą.
Vėžio rizika. Ilgesnis žindymas siejamas su mažesne krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika. Kuo ilgiau moteris žindo per gyvenimą (sumuojant visus vaikus), tuo ši apsauga stipresnė.
Kaulų sveikata. Nors žindymo metu kaulų tankis laikinai mažėja (kalcis naudojamas pieno gamybai), po žindymo pabaigos kaulai paprastai atsinaujina ir tampa net tankesni nei prieš nėštumą. Tyrimai rodo, kad žindžiusios moterys vėliau turi mažesnę osteoporozės ir klubo kaulo lūžių riziką.
Psichologinė nauda. Žindymas gali stiprinti ryšį su kūdikiu, suteikti pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau čia reikia būti atsargiems – žindymas taip pat gali sukelti stresą, nuovargį ir net depresiją, jei jis vyksta sunkiai. Tai normalu ir apie tai kalbėsime toliau.
Realūs sunkumai – apie tai, apie ką nedrįstama kalbėti
Daugelis knygų ir interneto šaltinių žindymą vaizduoja kaip natūralų, lengvą ir malonų procesą. Realybė dažnai yra kitokia, ir tai reikia pasakyti atvirai, nes daugybė mamų jaučiasi vienišos su savo sunkumais ir mano, kad kažkas negerai su jomis pačiomis.
Skausmas. Pirmosios žindymo savaitės gali būti skausmingos. Įtrūkę, kraujavantys speneliai – tai ne retas reiškinys, o labai dažna problema. Skausmas dažnai kyla dėl netinkamo prisidėjimo prie krūties, tačiau net ir taisyklingo prisidėjimo atveju speneliai turi „priprasti” prie tokio intensyvaus naudojimo. Geras patarimas – naudoti lanolino kremą po kiekvieno žindymo, leisti speneliai džiūti ore ir kreiptis į laktacijos konsultantę, jei skausmas labai stiprus ar trunka ilgiau nei kelias savaites.
Mastitas. Tai krūties uždegimas, kurį sukelia pieno latakų užsikimšimas ir bakterijų dauginimasis. Simptomai – karštis, krūties paraudimas, skausmas, bendras negalavimas. Mastitas gali atsirasti bet kada, ypač dažnas pirmaisiais mėnesiais. Svarbu žinoti: mastito atveju žindyti reikia toliau (ar išsitraukti pieną) – tai padeda išvalyti latakus. Jei per 24 valandas geriau netampa, reikia kreiptis į gydytoją dėl antibiotikų.
Pieno trūkumas (ar jo baimė). Viena dažniausių žindymo nutraukimo priežasčių – mama mano, kad neturi pakankamai pieno. Dažnai tai yra klaidinga baimė – kūdikio kūnas auga, jis reikalauja daugiau pieno, krūtis tam tikrą laiką „vejasi” paklausą, ir šis laikotarpis atrodo kaip trūkumas. Tačiau tikras pieno trūkumas taip pat egzistuoja ir gali turėti įvairių priežasčių – hormoninių, anatominių, susijusių su žindymo dažnumu.
Kaip suprasti, ar kūdikis gauna pakankamai pieno? Šlapių sauskelčių skaičius (6–8 per dieną po pirmosios savaitės), reguliarus svorio augimas, aktyvus kūdikis – tai geriausi rodikliai. Krūties dydis ar „pilnumo” jausmas – ne.
Žindymo sunkumai dėl anatominių priežasčių. Kai kurioms mamoms speneliai yra įdubę ar plokšti, kas apsunkina kūdikio prisidėjimą. Kai kuriems kūdikiams diagnozuojamas ankyloglosija (liežuvio kamuolys) – trumpas liežuvio frenulum, kuris trukdo tinkamai žindyti. Abi problemos sprendžiamos – pirmoji su specialiais spenelių formatoriais ar laktacijos konsultanto pagalba, antroji – dažnai nedideliu chirurginiu frenulum pjūviu.
Emocinis išsekimas. Žindymas reikalauja, kad mama būtų nuolat pasiekiama. Ypač pirmaisiais mėnesiais, kai kūdikis žinda kas 2–3 valandas, o naktys tampa begalinėmis. Tai fiziškai ir emociškai sekinantis procesas. Jei prie to prisideda pogimdyminė depresija ar nerimas, žindymas gali tapti tikra našta. Tai nereiškia, kad reikia mesti – bet tai reiškia, kad reikia pagalbos.
Kaip padidinti sėkmingo žindymo tikimybę
Žindymas yra įgūdis – tiek mamos, tiek kūdikio. Kaip ir bet kuris įgūdis, jis reikalauja laiko, praktikos ir dažnai – pagalbos. Štai keletas konkrečių dalykų, kurie tikrai padeda.
Pradėkite kuo anksčiau. Pirmasis žindymas idealiai turėtų įvykti per pirmą valandą po gimdymo. Šis laikotarpis vadinamas „aukso valanda” – kūdikis yra budrus, aktyvus ir pasiruošęs žindyti. Ankstyvas žindymas stimuliuoja pieno gamybą ir padeda užmegzti ryšį.
Tinkamas prisidėjimas – viskas. Kūdikis turi paimti į burną ne tik spenelį, bet ir didelę dalį areolės. Jo lūpos turi būti išverstos į išorę, smakras – prigludęs prie krūties, nosis – laisva. Jei girdite čiulpimo ar smaksėjimo garsus, prisidėjimas greičiausiai netinkamas. Tinkamas žindymas neturėtų skaudėti (po pirmųjų dienų).
Žindykite dažnai. Pieno gamyba veikia pagal paklausos ir pasiūlos principą. Kuo dažniau žindote, tuo daugiau pieno gaminasi. Pirmaisiais mėnesiais rekomenduojama žindyti 8–12 kartų per parą. Tai daug, bet tai laikina.
Rūpinkitės savimi. Žindanti mama turi gerti pakankamai vandens (troškulys žindymo metu yra normalus ir stiprus – tai organizmo signalas), valgyti subalansuotai, stengtis ilsėtis. Stresas ir nuovargis gali neigiamai veikti pieno gamybą.
Kreipkitės pagalbos. Laktacijos konsultantė – tai specialistė, kuri gali padėti su praktiškai visais žindymo sunkumais. Lietuva turi sertifikuotų IBCLC (tarptautiniai sertifikuoti laktacijos konsultantai) specialistų. Jų pagalba dažnai yra lemiama – vienas vizitas gali išspręsti problemą, su kuria mama kovojo savaites.
Ieškokite palaikymo bendruomenėje. Žindymo palaikymo grupės – tiek gyvos, tiek internete – gali suteikti neįkainojamą emocinę paramą. Žinojimas, kad kitos mamos susiduria su tomis pačiomis problemomis, labai padeda.
Kada žindymas nėra galimas ar tinkamas
Tai tema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti, nes baiminamasi, kad tai bus suprantama kaip žindymo atsisakymo pateisinimas. Tačiau yra situacijų, kai žindymas tikrai nėra galimas ar saugus, ir apie tai reikia kalbėti be stigmos.
Medicininės kontraindikacijos mamai. Moterys, sergančios ŽIV (išskyrus tam tikras aplinkybes), aktyvia tuberkulioze, vartojančios tam tikrus vaistus (chemoterapinius preparatus, kai kuriuos psichotropinius vaistus), negali žindyti arba turi tai daryti tik konsultavusios su gydytoju. Svarbu: daugelis vaistų yra saugūs žindymo metu – prieš atsisakant žindymo dėl vaistų, visada verta pasitarti su gydytoju ar patikrinti duomenes LactMed duomenų bazėje.
Medicininės kontraindikacijos kūdikiui. Kūdikiai, sergantys galaktozemija – reta genetine liga – negali vartoti motinos pieno, nes jame yra galaktozės, kurią jie negali apdoroti. Tai viena iš nedaugelio absoliučių kontraindikacijų.
Psichologiniai veiksniai. Moterys, patyrusios seksualinę prievartą, kartais jaučia stiprų diskomfortą ar traumos atkūrimą žindant. Tai visiškai suprantama ir normalu. Tokiu atveju psichologo pagalba gali būti labai svarbi, tačiau sprendimas žindyti ar ne visada priklauso mamai.
Kai žindymas kelia per daug streso. Jei žindymas kelia tokį stresą, kad neigiamai veikia mamos psichinę sveikatą ir santykį su kūdikiu – tai taip pat yra svarbus veiksnys. Laimingas kūdikis reikalauja laimingos mamos. Mišinys yra saugus ir geras maistas, ir jis tikrai nepadarys kūdikio nelaimingo ar nesveiko.
Praktinis patarimas: jei nusprendžiate nutraukti žindymą, darykite tai palaipsniui – tai mažina diskomfortą ir mastito riziką. Pakeiskite vieną žindymą per dieną mišiniu, po kelių dienų – kitą, ir taip toliau.
Žindymas – kelionė, o ne egzaminas
Galbūt svarbiausia žinutė, kurią norisi perduoti – žindymas nėra egzaminas, kurį reikia išlaikyti. Tai kelionė, kuri kiekvienai mamai atrodo skirtingai, ir nėra vieno teisingo kelio.
Yra mamų, kurios žindo trejus metus ir tai jiems teikia džiaugsmą. Yra mamų, kurios bando visas jėgas ir žindo tris savaites, ir tai yra didžiulis pasiekimas. Yra mamų, kurios dėl įvairių priežasčių niekada nepradeda žindyti, ir jų vaikai auga sveiki ir laimingi.
Mokslas aiškiai rodo, kad žindymas turi naudos – tiek kūdikiui, tiek mamai. Tačiau tas pats mokslas rodo, kad stresas, depresija, prastas mamos ir kūdikio ryšys – tai veiksniai, kurie neigiamai veikia vaiko vystymąsi labiau nei maitinimo būdo pasirinkimas.
Jei žindymas sekasi ir teikia džiaugsmą – puiku, tęskite. Jei susiduriate su sunkumais – ieškokite pagalbos, nes dažnai problemos yra sprendžiamos. Jei nusprendžiate nutraukti – tai jūsų sprendimas, ir jis vertas pagarbos.
Rūpinkitės savimi, nes tai yra geriausias dalykas, kurį galite padaryti savo kūdikiui. Išsimiegusite – geriau žindysite. Būsite ramios – kūdikis bus ramesnis. Jausite džiaugsmą – tas džiaugsmas persiduos. Ir jei tas džiaugsmas ateina su buteliuku rankoje – tai taip pat gerai.
Žindymas yra nuostabus, kai jis veikia. Ir jūs esate nuostabi mama, kad apie tai galvojate ir ieškote informacijos – nepriklausomai nuo to, kaip maitinate savo kūdikį.
