Kodėl apie tai reikia kalbėti atvirai?
Reprodukcinė sveikata – tema, apie kurią daugelis jaunų žmonių sužino arba per vėlai, arba iš netinkamų šaltinių. Socialiniai tinklai, draugų pasakojimai, atsitiktinai aptikti straipsniai internete – tai dažnai tampa pagrindiniais „mokytojais”, kai kalbama apie lytinę sveikatą, kontraceptines priemones ar santykius. Ir tai yra problema.
Ne todėl, kad jaunimas būtų neprotingas ar neatsakingas. Priešingai – dauguma jaunų žmonių nori žinoti tiesą, nori suprasti savo kūną ir priimti gerus sprendimus. Problema yra ta, kad kokybiška, patikima informacija apie reprodukcinę sveikatą vis dar pasiekia juos per sunkiai. Mokyklose ši tema dažnai aptariama paviršutiniškai arba su tokiu nepatogumu, kad niekas nieko nesuprato. Namuose – daugeliui tiesiog neįprasta apie tai kalbėti.
Tad šis straipsnis – ne moralizuojantis pamokslas ir ne sausas medicininis tekstas. Tai bandymas kalbėti atvirai, aiškiai ir su pagarba kiekvienam, kuris nori geriau suprasti savo sveikatą.
Kas iš tikrųjų yra reprodukcinė sveikata?
Daugelis galvoja, kad reprodukcinė sveikata – tai tik kontracepcija ir lytiškai plintančios infekcijos. Bet tai daug platesnė sąvoka. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia reprodukcinę sveikatą kaip visišką fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, susijusią su reprodukcine sistema – ne tik ligos nebuvimą.
Tai apima:
- Menstruacinę sveikatą – reguliarų ciklą, skausmo valdymą, supratimą, kas yra norma ir kas – signalas kreiptis į gydytoją
- Seksualinę sveikatą – saugų lytinį gyvenimą, apsaugą nuo infekcijų, sutikimą ir ribas
- Kontraceptinę priežiūrą – tinkamos kontracepcijos pasirinkimą pagal individualius poreikius
- Vaisingumą ir jo supratimą – net jei dabar apie vaikus negalvojate, suprasti, kaip veikia jūsų kūnas, yra svarbu
- Psichinę sveikatą, susijusią su kūnu ir santykiais – kūno įvaizdį, santykių dinamiką, emocinę gerovę
Kitaip tariant, reprodukcinė sveikata – tai ne viena tema, o visas spektras klausimų, kurie tiesiogiai veikia jūsų kasdienį gyvenimą, savijautą ir santykius.
Menstruacinis ciklas – ne tik „mėnesinės”
Jei turite gimdą ir kiaušides, menstruacinis ciklas yra vienas iš svarbiausių jūsų sveikatos rodiklių. Deja, daugelis žmonių apie jį žino tik tiek, kad kiekvieną mėnesį ateina mėnesinės – ir tiek. Bet ciklas yra daug sudėtingesnis ir informatyvesnis.
Normalus ciklas trunka nuo 21 iki 35 dienų. Jis susideda iš kelių fazių – folikulinės, ovuliacijos, liuteininės ir menstruacinės. Kiekviena fazė veikia jūsų energijos lygį, nuotaiką, apetitą, net koncentraciją. Tai nėra mitai – tai hormonų veikimas.
Ką verta stebėti:
- Ciklo trukmę – ar ji reguliari, ar labai kinta
- Kraujavimo intensyvumą – labai gausios mėnesinės gali signalizuoti apie endometriozę, miomas ar kitas būkles
- Skausmą – tam tikras diskomfortas yra normalus, bet stiprus skausmas, trukdantis kasdieniam gyvenimui, nėra norma ir nereikia jo tiesiog „iškentėti”
- Tarpmenstruacinius kraujavimus – jei tai kartojasi, verta pasikonsultuoti su ginekologu
Yra daug programėlių ciklo stebėjimui – Clue, Flo, Natural Cycles ir kitos. Jos padeda pastebėti dėsningumus ir turėti konkrečius duomenis, kai einate pas gydytoją. Vietoj „man atrodo, kad ciklas sutrumpėjo” galite pasakyti „per paskutinius 6 mėnesius ciklas sutrumpėjo nuo 28 iki 22 dienų” – ir tai yra daug informatyviau.
Kontracepcija: ne tik prezervatyvas ir tablečių
Kontracepcija – viena iš tų temų, apie kurią žmonės dažnai turi labai daug klausimų, bet jaučiasi nepatogiai jų užduodami. Tad kalbėkime tiesiai.
Šiandien yra daug kontraceptinių metodų, ir nė vienas iš jų nėra universaliai „geriausias”. Tinkamas metodas priklauso nuo jūsų sveikatos būklės, gyvenimo būdo, santykių ir asmeninių prioritetų.
Barjeriniai metodai – prezervatyvai (vyriški ir moteriški), diafragmos. Prezervatyvas yra vienintelis metodas, kuris vienu metu apsaugo ir nuo neplanuoto nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tai svarbu atsiminti.
Hormoniniai metodai – kombinuotos tabletės, tik progestino tabletės, hormoninė spiralė, implantai, injekcijos, pleistrai, žiedai. Jie yra labai efektyvūs, bet reikia atkreipti dėmesį į kontraindikacijas. Pvz., kombinuotos tabletės nerekomenduojamos rūkančioms moterims virš 35 metų, turinčioms migreną su aura ar tam tikras kraujagyslių ligas.
Neintrauteriniai nehormoniniai metodai – varinė spiralė. Ji veikia mechaniškai ir cheminiškai, neturi hormoninių šalutinių poveikių, gali būti naudojama iki 10 metų.
Avarinė kontracepcija – dar vadinama „rytojaus tablele”. Ją galima naudoti iki 72 valandų po neapsaugoto lytinio akto (kai kurios veikia iki 120 valandų). Tai nėra abortą sukeliantis vaistas – ji apsaugo nuo apvaisinimo arba apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Ją galima įsigyti vaistinėje be recepto.
Svarbu: prieš pasirenkant hormoninę kontracepciją, rekomenduojama pasikonsultuoti su ginekologu. Ne todėl, kad tai pavojinga, bet todėl, kad tinkamai parinktas metodas veiks geriau ir turės mažiau šalutinių poveikių.
Lytiškai plintančios infekcijos – faktai be gėdos
LPI (lytiškai plintančios infekcijos) – tema, apie kurią kalbama su tokia gėda ir stigma, kad daugelis žmonių tiesiog vengia tikrintis. Ir tai yra didžiausia problema, nes daugelis LPI neturi jokių simptomų, bet vis tiek gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Dažniausios LPI tarp jaunimo:
- Chlamidiozė – dažnai visiškai besimptomė, bet negydoma gali sukelti nevaisingumą. Gydoma antibiotikais.
- Gonorėja – taip pat gali būti besimptomė. Pastaraisiais metais vis daugiau atsparių antibiotikams atvejų – todėl svarbu gydytis laiku.
- ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – labai paplitęs, daugelis žmonių jį turi nežinodami. Dauguma atvejų organizmas pats susitvarko, bet kai kurios atmainos gali sukelti gimdos kaklelio vėžį ar kondilomas. Nuo ŽPV yra vakcina – ir ji rekomenduojama tiek mergaitėms, tiek berniukams.
- Herpes simplex – gali plisti net ir naudojant prezervatyvą, nes virusas plinta per odą. Negydomas, bet simptomams kontroliuoti yra vaistų.
- ŽIV – šiandien tai ne mirties nuosprendis. Žmonės, vartojantys antiretrovirusinius vaistus, gyvena ilgą ir pilnavertį gyvenimą. Svarbu žinoti savo statusą.
Kiek dažnai reikia tikrintis? Jei turite kelis partnerius arba naują partnerį – bent kartą per metus. Jei esate seksualiniu požiūriu aktyvūs ir naudojate tik hormoninę kontracepciją be prezervatyvo – taip pat. Tikrinimasis nėra gėda – tai atsakomybė sau ir savo partneriams.
Lietuvoje galima tikrintis anoniminėse LPI klinikose, dermatovenerologijos kabinetuose, šeimos gydytojo ar ginekologo kabinete. Kai kuriuos tyrimus galima atlikti namuose su specialiais rinkiniais.
Sutikimas, ribos ir sveikatą palaikantys santykiai
Reprodukcinė sveikata neatsiejama nuo santykių sveikatos. Ir čia ne tik apie romantinius ar seksualinius santykius – tai apie tai, kaip mes bendraujame, kaip gerbiame save ir kitus, kaip nustatome ribas.
Sutikimas – tai ne tik „ne reiškia ne”. Sutikimas turi būti laisvanoriškas, aiškus, informuotas ir gali būti atšauktas bet kuriuo metu. Tai taikoma kiekvienam lytiniam aktui, net jei esate ilgalaikėje partnerystėje. Tylėjimas, pasyvumas ar baimė nėra sutikimas.
Sveiki santykiai pasižymi:
- Abipuse pagarba ir pasitikėjimu
- Galimybe laisvai reikšti savo jausmus ir poreikius
- Ribų gerbimu
- Atsakomybe už savo veiksmus
- Laisve turėti savo draugus, pomėgius ir erdvę
Jei santykiuose jaučiate nuolatinį spaudimą, kontrolę, baimę ar gėdą – tai yra signalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Emocinė prievarta yra tokia pat reali kaip fizinė, net jei ją sunkiau atpažinti.
Lietuvoje veikia „Pagalbos moterims linija” (8 800 66 366), kuri teikia pagalbą smurtą patyrusiems žmonėms. Taip pat galima kreiptis į psichologą ar socialinį darbuotoją mokykloje ar universitete.
Vyriška reprodukcinė sveikata – dažnai pamirštama pusė
Kalbant apie reprodukcinę sveikatą, dažniausiai kalbama apie moteris. Bet vyrai ir kiti žmonės, turintys vyrišką reprodukcinę sistemą, taip pat turi savo specifinius sveikatos poreikius, apie kuriuos kalbama dar mažiau.
Sėklidžių savikontrolė – tai turėtų tapti reguliaria praktika nuo paauglystės. Sėklidžių vėžys yra vienas dažniausių vėžio tipų tarp 15–35 metų vyrų, bet anksti aptiktas – labai gerai gydomas. Savikontrolę rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį, po šiltos dušo – tada oda yra atsipalaidavusi. Ieškokite bet kokių naujų guzų, patinimų ar skausmo.
Prostatos sveikata – jauniems vyrams prostatos vėžys retas, bet prostatos uždegimas (prostatitas) gali pasireikšti net 20-mečiams. Simptomai – skausmas dubenyje, sunkumai šlapinantis, skausmas ejakuliacijos metu. Gydomas antibiotikais ir kitomis priemonėmis.
Spermos kokybė – ją veikia daugelis faktorių: stresas, mityba, rūkymas, alkoholis, karštis (todėl nereikia nešioti per ankštų kelnių ar ilgai sėdėti su nešiojamuoju kompiuteriu ant kelių). Jei planuojate tėvystę ateityje – tai verta žinoti dabar.
Psichinė sveikata ir seksualumas – vyrai dažniau patiria seksualinę disfunkciją dėl psichologinių priežasčių (nerimas, depresija, stresas), bet rečiau apie tai kalba ar ieško pagalbos. Erekcijos problemos jauname amžiuje dažniausiai yra psichologinės kilmės, ne fizinės – ir tai galima spręsti su psichologo ar seksologo pagalba.
Kai kūnas siunčia signalus – kaip juos atpažinti ir kada kreiptis pagalbos
Viena iš svarbiausių reprodukcinės sveikatos dalių – mokėti klausytis savo kūno. Mes dažnai normalizuojame simptomus, kurie iš tikrųjų reikalauja dėmesio, arba, priešingai, nerimaujame dėl to, kas yra visiškai normalu.
Signalai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją:
- Neįprastas išskyras iš makšties ar varpos (spalva, kvapas, konsistencija)
- Skausmas lytinių santykių metu
- Deginimas ar niežulys lytinių organų srityje
- Neįprastas kraujavimas – tarp mėnesinių, po lytinių santykių
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje, kuris kartojasi
- Mėnesinių nebuvimas (jei nėra nėštumo) ilgiau nei 3 mėnesius
- Bet kokie guzai ar pakitimai lytinių organų srityje
Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą – ne tik tada, kai kažkas skauda. Pirmą kartą pas ginekologą rekomenduojama nueiti sulaukus 18 metų arba pradėjus lytinį gyvenimą. Reguliarūs patikrinimai (bent kartą per metus) leidžia anksti aptikti problemas ir tiesiog žinoti, kad viskas gerai.
Jei jaučiate nerimą prieš vizitą pas gydytoją – tai normalu. Galite pasiimti draugą ar šeimos narį palaikymui. Galite iš anksto parašyti klausimus, kad nepamirštumėte. Geras gydytojas nesmerks ir nekels gėdos – o jei taip nutinka, turite teisę ieškoti kito specialisto.
Reprodukcinė sveikata – tai visą gyvenimą trunkantis rūpinimasis savimi
Galbūt skaitydami šį straipsnį supratote, kad žinote mažiau, nei manėte. Arba, priešingai, patvirtinote tai, ką jau žinojote. Abiem atvejais – tai gerai. Reprodukcinė sveikata nėra tema, kurią „išmoksti” vieną kartą ir užmiršti. Tai nuolatinis procesas – stebėti savo kūną, atnaujinti žinias, nebijoti klausti.
Jaunystė – puikus laikas susiformuoti gerus įpročius. Reguliarūs vizitai pas gydytoją, sąmoningas požiūris į kontracepciją, atvirumas su partneriais, gebėjimas atpažinti sveikų ir nesveikų santykių ženklus – visa tai investicija į save, kurios rezultatus jausite ne tik dabar, bet ir po daugelio metų.
Ir dar vienas dalykas: jei jūsų aplinkoje nėra žmogaus, su kuriuo galėtumėte atvirai kalbėti apie šias temas – ieškokite patikimų šaltinių internete (pvz., Lietuvos ginekologų asociacijos rekomendacijos, PSO medžiaga), kreipkitės į jaunimo sveikatos centrus ar anoniminėmis linijomis. Jūs neturite viską išsiaiškinti vieni, ir nereikia gėdytis to, kad klausinėjate. Klausinėjimas – tai ne silpnybė. Tai vienas protingiausių dalykų, ką galite daryti dėl savo sveikatos.
