Pradžia / Lėtinės ligos ir prevencija / Kaip išvengti kompiuterinės akių įtampos?

Kaip išvengti kompiuterinės akių įtampos?

Ar žinojote, kad vidutinis biuro darbuotojas per dieną į ekraną žvelgia daugiau nei septynias valandas? Pridėkime dar telefoną, planšetę vakare prieš miegą – ir gauname tikrą akims skirtą maratoną, kurio jos niekada neprašė. Akių nuovargis nuo ekranų šiandien tapo tokia pat įprasta problema kaip nugaros skausmai sėdinčiam darbui, tačiau apie ją kalbama kur kas mažiau.

Jei vakarais jaučiate, kad akys tarsi „smėlio pripiltos“, o galva spaudžia kaktos srityje po darbo dienos prie kompiuterio – tai ne atsitiktinumas. Tai signalas, kad organizmas prašo pertraukos ir kitokio požiūrio į darbą su ekranu.

Kas iš tikrųjų vyksta su akimis prie ekrano

Skaitydami popierinę knygą ar žiūrėdami į tolimą objektą, mirksime maždaug 15-20 kartų per minutę. Prie kompiuterio ekrano šis skaičius sumažėja beveik perpus, kartais net iki 5-7 kartų. Tai reiškia, kad akių paviršius sausėja greičiau, natūrali ašarų plėvelė nespėja atsinaujinti, o akys pradeda dirginti.

Prie to prisideda ir tai, kad ekranas skleidžia mėlynąją šviesą, kurios bangos ilgis yra trumpesnis nei kitų matomos šviesos spektro dalių. Ši šviesa labiau išsklaido energiją tinklainėje, todėl akims tenka daugiau dirbti bandant sufokusuoti vaizdą. Prisidėkime nuolatinį akių raumenų prisitaikymą – kai žvilgsnis šokinėja tarp ekrano, klaviatūros ir dokumentų skirtingu atstumu – ir turime idealią dirvą nuovargiui.

Medicininiu požiūriu tai vadinama skaitmeninės akių įtampos sindromu (angl. Computer Vision Syndrome). Simptomai gali būti įvairūs: paraudusios ar sausos akys, neryškus matymas, galvos skausmai, sunkumas sutelkti žvilgsnį po ilgo darbo, net kaklo ir pečių įtampa, nes žmonės instinktyviai palenkia galvą arčiau ekrano, kai akys pavargusios.

Taisyklė 20-20-20 – paprasta, bet veiksminga

Oftalmologai jau seniai rekomenduoja vieną paprastą metodą, kurį lengva įsiminti ir taikyti net pačiai užimtai dienai. Kas 20 minučių atitraukite žvilgsnį nuo ekrano ir 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu.

Kodėl tai veikia? Kai žvilgsnis nukreipiamas į tolį, akių raumenys, atsakingi už fokusavimą iš arti, atsipalaiduoja. Tai tarsi trumpas „stretchingas“ akims. Nereikia jokių prietaisų ar priedų – tik disciplina prisiminti apie tai kas 20 minučių.

Praktiškai tai galima įgyvendinti keliais būdais: pasistatyti telefone laikmatį, naudoti specialias programėles, kurios primena apie pertrauką, arba tiesiog susieti tai su kokiu nors kitu veiksmu, pvz., kiekvieną kartą baigus el. laišką ar užduotį akimirkai pažiūrėti pro langą.

Ekrano nustatymai, kurių dauguma niekada nekeičia

Daugelis žmonių dirba su gamykliniais monitoriaus nustatymais, nors juos pakoregavus galima ženkliai sumažinti akių įtampą. Štai keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Ryškumas. Ekranas neturėtų šviesti stipriau nei aplinka jūsų kambaryje. Jei ekranas atrodo kaip šviesos šaltinis tamsiame kambaryje, jis per ryškus. Idealu, kai monitoriaus baltas fonas atrodo panašiai kaip baltas popieriaus lapas jūsų aplinkoje.

Kontrastas ir teksto dydis. Per mažas šriftas verčia akis įtempti fokusavimo raumenis, todėl padidinus teksto dydį iki patogaus skaitymui, sumažėja bendra įtampa.

Spalvų temperatūra. Vakare verta įjungti šiltesnę, geltonesnę ekrano spalvą (daugelis operacinių sistemų turi tokią funkciją, pvz., Night Shift arba Night Light). Tai sumažina mėlynosios šviesos kiekį, kuris ypač trukdo vakare, veikdamas miego hormono melatonino gamybą.

Ekrano atspindžiai. Jei prie monitoriaus atsispindi langas ar lempa, akys nesąmoningai stengiasi „prasiskverbti“ pro tą trukdį. Pakeitus monitoriaus poziciją ar sumažinus šviesos šaltinių atspindžius, akims tampa žymiai lengviau.

Kur turėtų būti monitorius ir kaip sėdėti

Ergonomika – ne vien nugaros ir sprando reikalas. Neteisinga darbo vietos konfigūracija tiesiogiai veikia ir akis.

Monitorius turėtų būti maždaug ranka pasiekiamu atstumu – tai apie 50-70 centimetrų nuo veido. Per arti pastatytas ekranas verčia akis nuolat įtempti akomodacijos raumenis.

Ekrano viršus turėtų būti maždaug akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Jei monitorius per aukštai, akys plačiau atsiveria, o tai reiškia, kad ašarų plėvelė greičiau garuoja ir akys sausėja. Jei per žemai – tenka lenkti galvą, o tai jau kaklo problema.

Verta atsiminti ir apie apšvietimą kambaryje. Idealus variantas – minkšta, netiesioginė šviesa, be ryškių šviesos šaltinių tiesiai už nugaros ar priešais veidą. Dirbti visiškoje tamsoje su vieninteliu šviesos šaltiniu – ekranu – taip pat nėra gerai, nes tai padidina kontrastą tarp ekrano ir aplinkos, o akys turi dažniau prisitaikyti.

Sausos akys – dažnas, bet ignoruojamas simptomas

Jei jaučiate deginimą, niežėjimą ar tarsi smėlio pojūtį akyse, greičiausiai kalta sumažėjusi mirksėjimo dažnis, apie kurį minėjome anksčiau. Tai galima spręsti keliais būdais.

Pirma – sąmoningai mirksėti dažniau. Skamba paprastai, tačiau daugelis žmonių tiesiog pamiršta tai daryti, nes koncentruojasi į darbą. Kartais padeda net užrašyti lipduką ant monitoriaus krašto „mirksėk“ – nors skamba juokingai, veikia.

Antra – naudoti drėkinamuosius akių lašus, ypač jei dirbate patalpoje su kondicionieriumi ar šildymo sistema, kuri sausina orą. Šiuo atveju verta rinktis lašus be konservantų, jei juos naudojate dažnai, kad nesudirgintų akių dar labiau.

Trečia – padidinti oro drėgmę patalpoje. Ypač žiemą, kai centrinis šildymas smarkiai sausina orą, oro drėkintuvas gali padėti ne tik akims, bet ir bendrai savijautai bei odos būklei.

Akiniai su mėlynos šviesos filtru – ar verta investuoti?

Rinkoje jau kelerius metus siūlomi specialūs akiniai ar lęšiai, blokuojantys mėlynąją šviesą. Mokslinės nuomonės čia išsiskiria – dalis tyrimų rodo tik nedidelį poveikį akių nuovargiui, tačiau daugelis žmonių subjektyviai pastebi, kad su tokiais akiniais akys mažiau vargsta, ypač vakare.

Jei jau dėvite akinius su dioptrijomis, verta paklausti optometristo apie galimybę pridėti mėlynos šviesos filtro sluoksnį. Tiems, kurie akinių nedėvi, bet daug laiko praleidžia prie ekranų, gali būti prasminga išbandyti tokius akinius be dioptrijų – kaina paprastai nėra didelė, o rezultatas bent jau subjektyviai dažnai teigiamas.

Svarbu suprasti, kad tokie akiniai nėra stebuklinga priemonė – jie nepakeičia poilsio pertraukų ar tinkamo ekrano nustatymo, tačiau gali būti papildoma priemonė bendroje strategijoje.

Kada verta kreiptis pas specialistą

Dažnai akių nuovargis prie kompiuterio yra tiesiog gyvenimo būdo pasekmė, tačiau kartais po juo slepiasi ir neįtaisytos regėjimo problemos. Jei anksčiau akys prie ekrano nevargdavo, o dabar staiga pradėjo – verta patikrinti regėjimą.

Taip pat nereikėtų ignoruoti simptomų, jei jie nepraeina net taikant visas rekomendacijas – tinkamas apšvietimas, pertraukos, lašai. Tokiu atveju gali būti, kad reikalingi akiniai darbui prie kompiuterio (dažnai jie skiriasi nuo įprastinių tolimo matymo akinių), arba yra kita, gilesnė priežastis, kurią turėtų įvertinti oftalmologas.

Ypač verta atkreipti dėmesį, jei prie akių nuovargio prisideda ir dažni galvos skausmai, dvejinimasis akyse ar staigus regėjimo aiškumo pablogėjimas – tai jau signalai, kurių nereikėtų atidėlioti „kitai savaitei“.

Kaip viską sudėti į vieną dienos ritmą

Realybėje niekas neturi laiko galvoti apie dešimt skirtingų taisyklių kiekvieną kartą sėdant prie kompiuterio. Todėl geriausia strategija – integruoti kelis paprastus įpročius į kasdienybę taip, kad jie taptų automatiški, o ne papildoma pareiga.

Rytą, atsisėdę prie darbo vietos, skirkite minutę patikrinti monitoriaus poziciją, ryškumą ir atstumą – tai užtrunka mažiau nei kavos gėrimas. Per dieną pasitelkite bet kokį priminimą – telefono laikmatį, programėlę ar tiesiog susietą veiksmą su kasdiene rutina – kad prisimintumėte 20-20-20 taisyklę. Vakare, prieš miegą, sumažinkite mėlynos šviesos kiekį ekranuose ir stenkitės bent pusvalandį prieš miegą apskritai atsitraukti nuo ekranų – akys, kaip ir visas kūnas, taip pat turi teisę į poilsį prieš naktį.

Jei jaučiate, kad akys per dieną vis tiek pavargsta, nebijokite eksperimentuoti su lašais, oro drėkintuvu ar mėlynos šviesos filtro akiniais – kiekvienam žmogui gali tikti skirtingas derinys priemonių. Svarbiausia – neignoruoti signalų, kuriuos akys siunčia, nes ilgainiui nuolatinis nuovargis gali virsti chroniška problema, kurią kur kas sunkiau ištaisyti nei paprasčiausiai pakeisti kelis įpročius jau dabar. Akys tarnauja visą gyvenimą, todėl nedidelis dėmesys joms kasdien tikrai atsiperka.