Peršalimas – tai toks dalykas, kuris kasmet aplanko beveik kiekvieną iš mūsų, nesvarbu, kiek stengiamės jo išvengti. Vieni per žiemą peršala vieną kartą, kiti – tris ar keturis, ir dažnai net nesusimąstome, kodėl taip skirtingai reaguoja mūsų organizmai į tuos pačius virusus, tą patį orą, tą patį biurą, kuriame kosti pusė kolegų. Tiesa ta, kad peršalimo visiškai išvengti neįmanoma – virusų yra šimtai skirtingų atmainų, o mūsų imuninė sistema tiesiog fiziškai negali „prisiminti“ jų visų. Bet sumažinti riziką, kad peršalsite, ir sutrumpinti ligos trukmę – visai realu. Reikia tik suprasti, kas iš tikrųjų veikia, o kas – tik populiarūs mitai, perduodami iš kartos į kartą.
Kodėl mes iš viso peršąlame?
Peršalimą sukelia virusai, dažniausiai – rinovirusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu arba per užterštus paviršius. Kai kas nuoširdžiai tiki, kad peršalti galima nuo šalto oro ar šlapių kojų, tačiau tai nėra visai tiesa. Šaltis pats savaime viruso nesukelia – jis tik susilpnina gleivinės apsaugines funkcijas ir sukuria palankesnes sąlygas virusui prasiskverbti į organizmą. Būtent todėl žiemą sergamumas smarkiai išauga – ne todėl, kad lauke šalta, o todėl, kad esame arčiau vieni kitų uždarose patalpose, mažiau vėdiname kambarius ir mūsų nosies gleivinė būna sausesnė bei labiau pažeidžiama.
Kitas svarbus dalykas – imuninė sistema. Jei ji dirba pilnu pajėgumu, susidūrusi su virusu organizmas dažnai net nespėja parodyti ryškių simptomų arba liga praeina per porą dienų. Jei imunitetas nusilpęs dėl streso, miego trūkumo ar netinkamos mitybos, ta pati infekcija gali priversti gulėti savaitę.
Rankų higiena – banalu, bet veikia geriau nei bet kokia vitaminų dėžutė
Skamba kaip nuobodus patarimas iš mokyklos laikų, bet statistika nemeluoja – didžioji dalis peršalimo atvejų prasideda ne nuo to, kad kažkas ant jūsų čiaudėjo, o nuo to, kad palietėte durų rankeną, lifto mygtuką ar telefono ekraną, o paskui pasitrynėte akis ar nosį. Virusai ant paviršių gali išgyventi kelias valandas, kartais net dieną.
Todėl rankų plovimas su muilu bent 20 sekundžių – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti riziką susirgti. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, tinka ir alkoholinis rankų dezinfekantas, nors muilas su vandeniu vis tiek išlieka veiksmingesnis variantas. Verta įsivesti įprotį – grįžus namo, prieš valgant, po viešojo transporto ar apsipirkinėjimo, rankas plauti automatiškai, negalvojant.
Imunitetas prasideda virtuvėje, o ne vaistinėje
Daug kas peršalimo sezono metu puola pirkti vitaminų kompleksus, tikėdamiesi stebuklo. Tiesa yra kur kas paprastesnė – jei valgote įvairiai ir subalansuotai, papildomų vitaminų dažniausiai net nereikia. Svarbiausia – nepamiršti daržovių ir vaisių, kurie natūraliai teikia vitaminą C, cinką ir antioksidantus. Citrusiniai vaisiai, paprikos, brokoliai, uogos – visa tai stiprina organizmo gynybines funkcijas.
Cinkas ypač svarbus, nes jis dalyvauja imuninių ląstelių gamyboje. Jo rasite moliūgų sėklose, riešutuose, ankštinėse daržovėse. Taip pat nepamirškite fermentuotų produktų – jogurto, kefyro, raugintų kopūstų – jie palaiko žarnyno mikroflorą, o būtent žarnynas yra didžioji dalis mūsų imuninės sistemos. Jei žarnynas „nelaimingas“, ir imunitetas dirba prasčiau, kad ir kiek vitaminų vartotumėte tabletėmis.
Miegas, kurio dažnai trūksta labiausiai
Miego trūkumas – vienas nepastebimiausių, bet reikšmingiausių veiksnių, dėl kurių žmonės peršąla dažniau. Tyrimai rodo, kad žmonės, miegantys mažiau nei šešias valandas per parą, serga peršalimu žymiai dažniau nei tie, kurie miega septynias–aštuonias valandas. Miego metu organizmas gamina citokinus – baltymus, kurie kovoja su infekcijomis ir uždegimais. Jei miego trūksta, šis procesas sutrinka.
Praktiškai tai reiškia, kad prieš peršalimo sezoną verta pasirūpinti ne tik vitaminais, bet ir miego higiena – eiti miegoti panašiu laiku, vengti ekranų prieš miegą, išvėdinti miegamąjį. Skamba paprastai, bet būtent šie smulkūs dalykai per savaites sukuria didelį skirtumą organizmo atsparumui.
Judėjimas šaltuoju metų laiku – neatidėliokite iki pavasario
Rudenį ir žiemą natūraliai norisi susirangyti po pledu ir niekur neiti, tačiau būtent judėjimas yra vienas geriausių imuniteto stiprintojų. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – greitas ėjimas, plaukimas, joga, dviratis – padeda kraujui geriau cirkuliuoti, o tai reiškia, kad imuninės ląstelės greičiau pasiekia tas vietas, kur jų labiausiai reikia.
Svarbu nepersistengti – itin intensyvus, išsekinantis sportas, priešingai, gali laikinai susilpninti imunitetą. Todėl geriausia rinktis vidutinio intensyvumo aktyvumą bent 30 minučių kelis kartus per savaitę, o po treniruotės neužmiršti tinkamai pailsėti ir pavalgyti.
Stresas – nematomas priešas, apie kurį pamirštame
Retai kas peršalimą sieja su stresu, tačiau ryšys čia labai tiesioginis. Lėtinis stresas didina kortizolio kiekį organizme, o šis hormonas ilgainiui slopina imuninės sistemos veiklą. Būtent todėl žmonės, dirbantys itin įtemptą darbą arba išgyvenantys sunkų emocinį laikotarpį, dažnai peršąla lyg tyčia – kai jau ir taip sunku, dar ir slogos priepuolis prisideda.
Streso valdymas nebūtinai reiškia meditaciją ar jogą, nors tai irgi puikiai veikia. Kartais pakanka paprasčiausiai skirti laiko sau – pasivaikščioti, paskaityti knygą, pabendrauti su artimais žmonėmis. Svarbiausia – nesikaupti įtampai ilgą laiką be jokios atokvėpio.
Namų aplinka ir grūdinimasis – ką verta žinoti
Sausas oras patalpose žiemą, kai veikia centrinis šildymas, sausina nosies gleivinę, kuri tampa mažiau atspari virusams. Todėl oro drėkintuvas žiemos metu – nebūtinai prabanga, o gana praktiška investicija į sveikatą. Taip pat svarbu reguliariai vėdinti patalpas, net jei lauke šalta – šviežias oras sumažina virusų koncentraciją uždaroje erdvėje.
Kalbant apie grūdinimąsi – kontrastinis dušas, plaukimas šaltame vandenyje ar tiesiog dažnesnis buvimas gryname ore gali stiprinti organizmo atsparumą temperatūros pokyčiams. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperšaldyti organizmo iš karto, o pradėti nuo švelnesnių metodų ir laikui bėgant didinti apkrovą.
Kai jau peršalote – ką daryti, kad liga nesitęstų amžinai
Net ir laikantis visų atsargumo priemonių, kartais peršalimo tiesiog neišvengsime. Tokiu atveju svarbiausia – nesistengti „iškovoti“ ligos, dirbant ir sportuojant kaip įprasta. Organizmui reikia poilsio, skysčių ir šilumos. Šiltas gėrimas su medumi ir citrina, sriuba, daug vandens – visa tai padeda palengvinti simptomus ir greičiau atsigauti.
Jei simptomai trunka ilgiau nei savaitę, atsiranda aukšta temperatūra ar stiprus skausmas – tada jau verta kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ne paprastas peršalimas, o kažkas rimtesnio, reikalaujančio kitokio gydymo.
Ką verta pasiimti su savimi į šaltąjį sezoną
Jei reikėtų viską sudėti į vieną sakinį – peršalimo išvengti padeda ne stebuklingi papildai, o kasdieniai, nuobodoki, bet veiksmingi įpročiai: švarios rankos, pakankamas miegas, subalansuota mityba, judėjimas, mažiau streso ir šviežias oras namuose. Nė vienas iš šių dalykų pavieniui nesukurs stebuklo, bet visi kartu sudėti į kasdienybę – tikrai sumažina tikimybę praleisti savaitę su nosine rankoje ir arbata šalia lovos.
Svarbiausia – nelaukti, kol jau peršalsite, o pradėti rūpintis organizmu iš anksto, dar prieš prasidedant peršalimų sezonui. Kūnas atsimena, kaip su juo elgtasi visus metus, ir būtent ruduo bei žiema parodo, ar tie įpročiai buvo tinkami.





