Kodėl burna – tai ne tik dantys
Daugelis žmonių burnos sveikatą supranta gana paprastai: valai dantis du kartus per dieną, kartą per metus nueini pas odontologą ir viskas gerai. Bet tikrovė yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė. Burna – tai savotiškas langas į visą organizmą. Tai, kas vyksta tarp jūsų lūpų, tiesiogiai atspindi tai, kas vyksta viduje – širdyje, žarnyne, imuninėje sistemoje ir net smegenyse.
Burnos ertmėje gyvena daugiau nei 700 skirtingų bakterijų rūšių. Kai kurios iš jų yra naudingos, kitos – ne. Šis subtilus balansas, vadinamas burnos mikrobioma, yra nuolat veikiamas to, ką valgome, kaip miegame, kiek stresą patiriame ir net kaip kvėpuojame. Ir kai šis balansas sutrinka – pasekmės gali būti juntamos toli už burnos ribų.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip tinkamai rūpintis dantimis ir burnos sveikata ne tik estetikos, bet ir bendros sveikatos sumetimais. Nes gera šypsena – tai ne tik gražu. Tai sveika.
Dantų valymas: ką darome ne taip
Pradėkime nuo pagrindų, nes net ir čia dauguma žmonių daro klaidų, apie kurias net nenutuokia. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus dantis valo apie 45–70 sekundžių, nors rekomenduojamas laikas yra bent dvi minutės. Tai nėra smulkmena – per trumpas valymas tiesiog neišvalo visų paviršių.
Kita dažna klaida – per stiprus spaudimas. Daugelis žmonių mano, kad kuo stipriau spausite šepetėlį, tuo geriau išvalysite. Iš tikrųjų taip tik pažeidžiate dantų emalį ir sukelia dantenų atsitraukimą. Teisingas spaudimas – toks, kad šepetėlio šeriai nesusilenktų. Jei po kelių savaičių šepetėlio šeriai jau išsisklaidę į šalis, tai aiškus ženklas, kad spaudžiate per stipriai.
Dantų pasta – irgi ne tokia paprasta tema. Fluorido kiekis pastoje yra svarbus, ypač vaikams ir suaugusiems, kurie yra linkę į ėduonį. Suaugusiems rekomenduojama pasta su bent 1000–1500 ppm fluorido. Tačiau jei naudojate daugybę „natūralių” pastų be fluorido, žinokite – moksliniai įrodymai apie jų efektyvumą apsaugant nuo ėduonies yra labai menki.
Keletas praktinių patarimų:
- Valykite dantis minkštu šepetėliu – jis yra švelnesnis dantenoms ir emaliui
- Keiskite šepetėlį kas 3 mėnesius arba anksčiau, jei šeriai pradeda sklaidytis
- Valykite dantis 30–60 minučių po valgio, ne iš karto – ypač po rūgštaus maisto
- Šepetėlį laikykite 45 laipsnių kampu dantenų atžvilgiu
- Neskalaujate burnos vandeniu iš karto po valymo – leiskite fluoridui veikti
Dantų siūlas ir tarpų valymas – tai ne prabanga
Jei dantų siūlą naudojate tik tada, kai kažkas įstrigo tarp dantų, jūs nesate vieni. Statistika liūdna – didžioji dalis žmonių dantų siūlo nenaudoja reguliariai arba nenaudoja visai. O tai reiškia, kad apie 40 procentų dantų paviršiaus lieka neišvalyti net ir po kruopštaus valymo šepetėliu.
Tarpai tarp dantų yra ideali vieta bakterijoms kauptis. Ten susidaro apnašos, kurios ilgainiui sukietėja į akmenį – o jo pašalinti galima tik pas odontologą. Šios apnašos sukelia dantenų uždegimą (gingivitą), kuris, negydomas, progresuoja į periodontitą – rimtą dantenų ligą, dėl kurios dantys gali net iškrinti.
Dantų siūlas – ne vienintelė galimybė. Jei siūlas jums nepatogus ar sunkiai naudojamas, yra alternatyvų:
- Tarpiniai šepetėliai (interdental brushes) – ypač tinkami tiems, kurių tarpai tarp dantų didesni arba kurie turi implantus ar tiltus
- Vandens srovės prietaisai (water flossers) – puikiai valo tarpus ir dantenų kišenes, tačiau nepakeičia siūlo visiškai
- Siūlo lazdelės – patogesnės tiems, kuriems sunku manipuliuoti siūlu rankomis
Svarbu suprasti, kad tarpų valymas nėra papildoma procedūra – tai esminė burnos higienos dalis. Odontologai tai pabrėžia nuolat, bet pacientai dažnai ignoruoja. Pradėkite nuo vieno karto per dieną, vakare prieš miegą – ir po kelių savaičių pastebėsite, kad dantenų kraujavimas sumažėja.
Mityba ir dantys – ryšys, kurio negalima ignoruoti
Tai, ką valgome, tiesiogiai veikia burnos sveikatą. Ir ne tik akivaizdžiu būdu – cukrus sukelia ėduonį. Viskas yra kur kas sudėtingiau ir įdomiau.
Ėduonį sukelia ne pats cukrus, o bakterijos, kurios jį fermentuoja ir gamina rūgštis. Šios rūgštys tirpdo dantų emalį. Todėl ne tiek svarbu, kiek cukraus suvalgote, bet kaip dažnai jį vartojate. Žmogus, kuris suvalgys vieną didelį saldainį per dieną, mažiau kenkia dantims nei tas, kuris visą dieną gurkšnoja saldžią kavą ar graužia sausainius.
Rūgštūs maisto produktai ir gėrimai – atskira tema. Citrinų sultys, gazuoti gėrimai, net ir nesaldūs, acto pagrindu pagaminti padažai – visa tai tirpdo emalį. Tai vadinama dantų erozija, ir ji skiriasi nuo ėduonies tuo, kad čia nereikia bakterijų – rūgštis veikia tiesiogiai.
Kas naudinga dantims:
- Kalcis ir fosforas – randami pieno produktuose, žuvyje, riešutuose. Jie padeda remineralizuoti emalį
- Vitaminas D – būtinas kalcio įsisavinimui. Jo trūkumas siejamas su didesniu ėduonies rizika
- Vitaminas C – svarbus dantenų sveikatai. Jo trūkumas gali sukelti dantenų kraujavimą
- Vanduo – geriausias gėrimas burnos sveikatai. Skatina seilių gamybą, kuri natūraliai neutralizuoja rūgštis
- Traškūs daržovės ir vaisiai – obuoliai, morkos, salierai mechaniškai valo dantų paviršius
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – seilės. Jos yra natūrali burnos apsauga. Seilės neutralizuoja rūgštis, valo bakterijas, tiekia mineralus emaliui. Todėl sausas burnas (kserostomija) – rimta problema. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus ar kvėpuoja per burną. Jei pastebite, kad burna nuolat sausa – verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Dantenų sveikata ir sisteminės ligos – paslėptas ryšys
Tai galbūt pats svarbiausias skyrius šiame straipsnyje, nes apie šį ryšį daugelis žmonių tiesiog nežino. Dantenų ligos – tai ne tik burnos problema. Moksliniai tyrimai pastaraisiais dešimtmečiais atskleidė stulbinančius ryšius tarp periodontito ir įvairių sisteminių ligų.
Širdies ir kraujagyslių ligos. Žmonės su periodontitu turi didesnę riziką susirgti širdies ligomis. Manoma, kad burnos bakterijos gali patekti į kraujotaką ir sukelti uždegimą kraujagyslėse. Tyrimai rodo, kad periodontito bakterijos buvo rastos aterosklerozinėse plokštelėse.
Diabetas. Ryšys čia dvikryptis. Diabetas didina dantenų ligų riziką, o dantenų ligos apsunkina cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Diabetikai turi ypač atidžiai stebėti burnos sveikatą.
Nėštumas. Periodontitas nėštumo metu siejamas su priešlaikiniu gimdymu ir mažu kūdikio svoriu. Nėščiosioms rekomenduojama reguliariai lankytis pas odontologą – tai ne tik saugu, bet ir būtina.
Alzheimerio liga. Tyrimai rado, kad periodontito sukėlėja Porphyromonas gingivalis bakterija buvo aptikta Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse. Ryšys dar tiriamas, bet rezultatai kelia rimtų klausimų.
Kvėpavimo takų ligos. Burnos bakterijos gali būti įkvepiamos į plaučius ir sukelti pneumoniją ar pabloginti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL).
Visa tai nereiškia, kad dantenų ligos tikrai sukelia šias ligas – ryšiai yra sudėtingi ir ne visada priežastiniai. Tačiau tai rodo, kad burnos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis, o ne atskira, izoliuota sritis.
Odontologas – draugas, ne priešas
Dantų gydytojo baimė yra labai paplitusi – tyrimai rodo, kad apie 36 procentai žmonių jaučia tam tikrą nerimą prieš apsilankymą pas odontologą, o apie 12 procentų turi tikrą odontofoobiją. Ši baimė dažnai kyla iš vaikystės patirčių arba iš to, kad žmonės eina pas odontologą tik tada, kai jau skauda – o tada procedūros tikrai būna nemalonesnės.
Profilaktiniai vizitai – tai visiškai kitokia patirtis. Kai einate reguliariai (rekomenduojama bent kartą per metus, o tiems, kurie linkę į dantenų ligas ar ėduonį – du kartus), procedūros yra minimalios, neskausmingos ir greitos. Profesionalus dantų valymas (higiena) pašalina akmenį, kurį namuose pašalinti neįmanoma, ir leidžia anksti pastebėti problemas.
Keletas patarimų tiems, kurie bijo odontologo:
- Pasakykite odontologui apie savo baimę – geri specialistai tai supranta ir prisitaiko
- Susitarkite dėl signalo – pvz., pakelta ranka reiškia „sustokite”
- Pradėkite nuo paprasčiausio vizito – tik apžiūros, be jokių procedūrų
- Ieškokite odontologo, kuris specializuojasi su nerimastingais pacientais
- Klausykitės muzikos per ausines – tai tikrai padeda
Ir dar vienas dalykas – odontologinės paslaugos Lietuvoje yra prieinamos įvairaus biudžeto žmonėms. Profilaktinė higiena kainuoja kur kas mažiau nei plombavimas ar kanalų gydymas. Investicija į prevenciją visada apsimoka.
Vaikai ir burnos sveikata – įpročiai, kurie lieka visam gyvenimui
Burnos higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, ir tai, ko išmokstame (arba neišmokstame) būdami maži, dažnai lydi mus visą gyvenimą. Tėvai turi didžiulę įtaką šioje srityje.
Pirmi pieno dantys atsiranda maždaug 6 mėnesių amžiuje, ir nuo to momento prasideda burnos priežiūra. Daugelis tėvų mano, kad pieno dantys nėra svarbūs, nes jie vis tiek iškris. Tai didelė klaida. Pieno dantys atlieka svarbias funkcijas – jie padeda vaikui kalbėti, kramtyti, ir svarbiausia – laiko vietą nuolatiniams dantims. Ankstyvas pieno dantų praradimas dėl ėduonies gali sukelti nuolatinių dantų netinkamą išdygimą.
Kūdikių burnos higiena:
- Dar prieš dygstant dantims – valykite dantenėles drėgna marlės skiautele po kiekvieno maitinimo
- Kai išdygsta pirmasis dantis – pradėkite naudoti minkštą kūdikio šepetėlį
- Iki 3 metų – pasta su fluoridu žirnelio dydžio kiekiu
- Nuo 3 iki 6 metų – žirnelio dydžio kiekis pastos
- Pirmasis vizitas pas odontologą – kai išdygsta pirmasis dantis arba iki pirmojo gimtadienio
Paaugliams burnos sveikata taip pat kelia iššūkių – ortodontiniai aparatai, padidėjęs cukraus vartojimas, energiniai gėrimai, rūkymas. Svarbu, kad tėvai šiuo laikotarpiu išliktų palaikantys, o ne moralizuojantys – tai efektyviau.
Kai šypsena tampa tavo sveikatos barometru
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – burna tikrai yra langas į organizmą. Ir tai nėra poetinė metafora, tai biologinė realybė. Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros sveikatos, ir rūpintis ja verta ne tik dėl gražios šypsenos, bet ir dėl širdies, smegenų, imuninės sistemos.
Gera žinia ta, kad burnos sveikatai palaikyti nereikia nei daug pinigų, nei daug laiko. Dvi minutės ryte, dvi minutės vakare, dantų siūlas, protinga mityba ir reguliarūs vizitai pas odontologą – tai viskas. Tai mažiau nei 10 minučių per dieną.
Jei šiandien turite padaryti tik vieną dalyką dėl savo burnos sveikatos – pradėkite naudoti dantų siūlą. Tai vienas paprasčiausių, bet labiausiai ignoruojamų įpročių. Po savaitės pastebėsite, kad dantenų kraujavimas sumažėja. Po mėnesio – kad burnoje jaučiatės švariau. O po metų – kad odontologas džiaugiasi jūsų dantenų būkle.
Burnos sveikata nėra atskira sritis, kurią galima ignoruoti iki kol atsiranda skausmas. Ji yra kasdienės sveikos gyvensenos dalis – lygiai taip pat kaip miegas, judėjimas ar mityba. Ir kai pradedame ją taip traktuoti, viskas tampa paprasčiau. Nes rūpinamės ne tik dantimis – rūpinamės savimi.
