Kas iš tikrųjų vyksta, kai skausmas tampa norma
Daugelis moterų, kurioms vėliau diagnozuojama endometriozė, prisimena tą patį jausmą – kad kažkas negerai, bet niekas netiki. Gydytojai sako, kad tai normalu. Mama sako, kad jai irgi taip buvo. Draugės šypsosi ir pataria tiesiog išgerti ibuprofeno. Ir taip praeina metai – kartais net dešimtmetis – kol pagaliau kas nors pasako tikrąjį vardą tam, kas vyksta.
Endometriozė – tai liga, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę (endometriumą), pradeda augti už gimdos ribų. Tai gali būti kiaušidės, kiaušintakiai, žarnynas, šlapimo pūslė, net diafragma. Šie audiniai reaguoja į hormonų ciklus lygiai taip pat kaip ir normalus endometriumas – storėja, kraujuoja – tik niekur negali išeiti. Ir tai sukelia uždegimą, randus, sąaugas bei, žinoma, skausmą.
Statistika šiurpina: manoma, kad endometriozė paveikia apie 10% reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje. Lietuvoje tikslių duomenų nėra, bet tarptautiniai skaičiai rodo, kad diagnozės gavimas vidutiniškai užtrunka 7–10 metų nuo pirmųjų simptomų. Septyni iki dešimties metų skausmo, kurį kažkas nuolat vadina „normalia menstruacija”.
Skausmas, kuris nėra „tiesiog menstruacijos”
Pirmasis ir dažniausiai minimas simptomas – dismenorėja, t.y. skausmingas mėnesinių ciklas. Bet čia svarbu suprasti skirtumą. Menstruacinis diskomfortas – tai vienas dalykas. Skausmas, kuris verčia gulėti sukniubusią, vemti, negalėti eiti į darbą ar mokyklą – tai jau visai kas kita.
Endometriozės sukeltas skausmas dažnai:
- Prasideda prieš kelias dienas iki mėnesinių ir tęsiasi ilgiau nei pačios mėnesinės
- Nereaguoja arba menkai reaguoja į įprastus skausmą malšinančius vaistus
- Jaučiamas ne tik apatiniame pilve, bet ir nugaroje, kojose, tiesiosios žarnos srityje
- Gali būti toks stiprus, kad sukelia alpimą ar vėmimą
Svarbu žinoti: skausmo intensyvumas nebūtinai atspindi ligos sunkumą. Kai kurios moterys su IV stadijos endormioze jaučia nedaug skausmo, o kitos su I stadija kenčia labai stipriai. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši liga taip dažnai lieka nediagnozuota – nėra aiškios koreliacijos tarp to, ką moteris jaučia, ir to, ką gydytojas mato ultragarsu.
Skausmas ne tik mėnesinių metu – tai, ko daugelis nesitiki
Vienas iš dalykų, kuris dažnai nustebina – tai, kad endometriozė gali skaudėti ne tik per mėnesines. Tiesą sakant, kai kurioms moterims ciklinis skausmas nėra net pagrindinis simptomas.
Dispareunija – skausmas lytinių santykių metu arba po jų – yra labai dažnas endometriozės simptomas, apie kurį moterys dažnai tyli. Gėda, nepatogumas, baimė, kad partneris nesupras. Bet šis simptomas yra svarbus diagnostinis ženklas, ypač jei skausmas jaučiamas giliai, o ne tik paviršiuje.
Skausmas tuštinantis ar šlapinantis, ypač mėnesinių metu, gali rodyti, kad endometriozinis audinys yra šalia žarnyno ar šlapimo pūslės. Kai kurios moterys pasakoja, kad mano turėjusios dirgliosios žarnos sindromą metų metus, kol paaiškėjo, kad tai buvo endometriozė, paveikusi žarnyną.
Lėtinis dubens skausmas – tai skausmas, trunkantis ilgiau nei 6 mėnesius, nesusijęs su ciklu. Jis gali būti nuolatinis arba periodiškas, bet jis yra – kaip fonas, kuris niekada visiškai neišnyksta. Daugelis moterų taip pripranta prie jo, kad nebemato jo kaip simptomu – jis tiesiog tampa jų kasdienybe.
Kai kūnas siunčia signalus iš kitų sistemų
Endometriozė nėra tik ginekologinė liga – ji veikia visą organizmą. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ją taip sunku diagnozuoti. Simptomai gali atrodyti visiškai nesusiję su reprodukcine sistema.
Virškinimo problemos – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas – ypač sustiprėjantys mėnesinių metu, yra labai dažni. Tiek dažni, kad net yra terminas – „endo belly” – pilvo išsipūtimas, kuris gali atrodyti kaip nėštumas ir sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinę kančią.
Šlapimo sistemos simptomai – dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis, kraujas šlapime mėnesinių metu – gali rodyti šlapimo pūslės endometriozę. Ši forma dažnai klaidingai diagnozuojama kaip pasikartojantis šlapimo takų uždegimas.
Nuovargis – ir ne paprastas pavargimas, o toks, kuris nepraeina net po miego. Chroninis uždegimas, kurį sukelia endometriozė, reikalauja iš organizmo milžiniškų resursų. Daugelis moterų sako, kad mėnesinių savaitę jos tiesiog negali funkcionuoti normaliai – ne dėl skausmo, o dėl visiško energijos nebuvimo.
Taip pat pastebimas ryšys su imuninės sistemos sutrikimais – moterys su endormioze dažniau serga autoimuninėmis ligomis, alergijomis, turi padidėjusį jautrumą įvairiems dirgikliams. Tai rodo, kad endometriozė yra sisteminė liga, o ne tik „problema su gimda”.
Nevaisingumas – simptomas, apie kurį reikia kalbėti atvirai
Apie 30–50% moterų, kenčiančių nuo nevaisingumo, turi endometriozę. Tai nereiškia, kad kiekviena moteris su endormioze negalės pastoti – daugelis pastoja natūraliai. Bet ryšys yra akivaizdus ir reikšmingas.
Endometriozė gali paveikti vaisingumą keliais būdais: sąaugos gali blokuoti kiaušintakius, uždegimas gali pabloginti kiaušinėlių ar spermatozoidų kokybę, o endometrioma (endometriozinė cista kiaušidėje) gali sumažinti kiaušidžių rezervą.
Labai svarbu: jei moteris ilgą laiką bando pastoti be sėkmės ir tuo pat metu kenčia nuo skausmingų mėnesinių ar kitų aprašytų simptomų – endometriozės tikrinimas turėtų būti vienas pirmųjų žingsnių. Deja, Lietuvoje ir kitur pasaulyje nevaisingumo tyrimas dažnai pradedamas nuo kitų priežasčių, o endometriozė išaiškėja vėlai.
Jei planuojate nėštumą ir turite bet kurį iš šių simptomų – nekaukite. Kalbėkite su ginekologu konkrečiai: „Noriu patikrinti, ar neturiu endometriozės.” Kartais reikia pačiai pasakyti diagnozės pavadinimą, kad tyrimas prasidėtų.
Kaip atpažinti – praktinis požiūris
Nėra vieno testo, kuris pasakytų „taip, tai endometriozė”. Aukso standartas – laparoskopija su biopsija. Bet prieš ją ateina ilgas kelias per simptomus, ultragarso tyrimus ir pokalbius su gydytoju.
Štai keletas praktinių patarimų, kaip geriau suprasti savo simptomus ir efektyviau bendrauti su medikais:
- Pildykite simptomų dienoraštį. Žymėkite, kada skauda, kiek stipriai (skalėje nuo 1 iki 10), kur skauda, ar tai susiję su ciklu. Po 2–3 mėnesių turėsite aiškų vaizdą, kurį galėsite parodyti gydytojui.
- Nesakykite „truputį skauda”. Jei skausmas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui – sakykite tai. Konkrečiai: „Per mėnesines aš negaliu eiti į darbą”, „Aš vemiu nuo skausmo”, „Aš vartoju skausmą malšinančius vaistus kiekvieną mėnesį”.
- Klauskite apie transvaginalinį ultragarsą. Įprastas pilvo ultragarsas gali praleisti endometriozę. Transvaginalinis yra informatyvesnis, nors ir jis nevisada parodo viską.
- Nesivaržykite ieškoti antros nuomonės. Jei gydytojas sako „tai normalu” ir jūs jaučiate, kad tai nėra normalu – eikite pas kitą.
- Ieškokite ginekologo, specializuojančio endometriozėje. Tai yra sudėtinga liga, ir ne visi ginekologai turi vienodą patirtį su ja.
Taip pat verta žinoti, kad CA-125 kraujo tyrimas, nors ir naudojamas kartais, nėra patikimas endometriozės diagnostikos įrankis – jis gali būti padidėjęs ir dėl kitų priežasčių, o normalus jo lygis nereiškia, kad endometriozės nėra.
Psichologinis krūvis – apie tai kalbama per mažai
Metai skausmo, kurį niekas nepripažįsta. Santykiai, kuriuos gadina skausmas lytinių santykių metu. Darbas, iš kurio reikia išeiti kiekvieną mėnesį. Baimė, kad negalėsi turėti vaikų. Tai nėra tik fizinė liga – endometriozė palieka gilų pėdsaką psichologinėje sveikatoje.
Tyrimai rodo, kad moterys su endormioze dažniau patiria depresiją ir nerimą nei bendrojoje populiacijoje. Ir čia svarbu suprasti – tai nėra silpnumas ar „perdėtas jautrumas”. Tai yra natūrali reakcija į lėtinį skausmą ir į sistemą, kuri per ilgai nepatikėjo jų patirtimi.
Jei jaučiate, kad endometriozė veikia jūsų psichologinę gerovę – ieškokite pagalbos. Psichologo ar psichoterapueto konsultacija, palaikymo grupės (tokios egzistuoja ir Lietuvoje, ir tarptautiniu mastu), atviras pokalbis su artimaisiais – visa tai yra svarbi gydymo dalis, ne prabanga.
Ir dar vienas dalykas: jei turite partnerį ar partnerę – kalbėkite su jais apie tai, ką jaučiate. Ne tik apie skausmą, bet ir apie baimę, nusivylimą, liūdesį. Endometriozė paveikia santykius, bet sąžiningas pokalbis gali padėti išlaikyti artimumą net tada, kai fizinis artumas yra sunkus.
Gyvenimas su endormioze – ne tik ištvermė, bet ir pasirinkimai
Endometriozė nėra išgydoma (bent jau kol kas – mokslas juda į priekį), bet ji yra valdoma. Ir tai yra svarbus skirtumas. Gydymo galimybės apima hormoninę terapiją, chirurginį gydymą, skausmo valdymą ir gyvenimo būdo pokyčius.
Gyvenimo būdo srityje yra keletas dalykų, kurie, remiantis tyrimais ir daugelio moterų patirtimi, gali padėti:
- Priešuždegiminė mityba – mažiau raudonos mėsos, perdirbto maisto, cukraus; daugiau daržovių, žuvies, omega-3 riebalų rūgščių. Tai negydo endometriozės, bet gali sumažinti uždegimą ir simptomus.
- Reguliarus judėjimas – ne intensyvus sportas skausmo metu, bet reguliari, vidutinio intensyvumo veikla (joga, plaukimas, vaikščiojimas) gali padėti valdyti skausmą ir nuovargį.
- Streso valdymas – stresas stiprina uždegimą. Meditacija, kvėpavimo technikos, pakankamas miegas – tai ne tik „gražūs patarimai”, tai realūs įrankiai.
- Šilumos terapija – šiltas kompresas ant pilvo ar nugaros gali suteikti tikrą palengvėjimą skausmo metu. Paprasta, bet veiksminga.
Svarbiausia – nelikti vienai su šia liga. Endometriozė yra reali, ji yra sunki, ir jūs nusipelnote tinkamos pagalbos. Jei jūsų simptomai atitinka tai, kas aprašyta šiame straipsnyje – nekaukite. Kalbėkite su gydytoju, ieškokite informacijos, jungtis į bendruomenes. Jūsų skausmas nėra „tiesiog mėnesinės” – ir kuo greičiau tai bus pripažinta, tuo greičiau galėsite pradėti gyventi geriau.
