Ausys – vienas tų kūno organų, apie kuriuos prisimename tik tada, kai kažkas negerai. Kol viskas veikia sklandžiai, retas kada susimąstome, kaip jas prižiūrėti, kokius įpročius reikėtų keisti ar kokių klaidų vengti. O juk klausa – tai ne tik galimybė girdėti muziką ar pokalbį su artimu žmogumi, tai ir pusiausvyros palaikymas, orientacija erdvėje, net emocinė savijauta. Pabandykime pažvelgti į šią temą plačiau ir be įprastų klišių.
Kodėl ausų higiena nėra tas pats, kas jų valymas vatos krapštukais
Dauguma žmonių, išgirdę žodžius „ausų priežiūra“, iškart pagalvoja apie vatos krapštukus. Tai, deja, vienas didžiausių mitų, kurį verta išsklaidyti kuo greičiau. Ausų kanalas turi savaiminį valymosi mechanizmą – siera, kurią gamina liaukos, natūraliai juda link išorės, nešdama su savimi dulkes, bakterijas ir kitas nešvarumas. Kai į šį procesą kišamės su krapštukais, dažniausiai pasiekiame priešingą efektą – siera stumiama gilyn, susiformuoja kamštis, o kartais net pažeidžiama ausies būgnelio membrana.
Gydytojai otolaringologai ne kartą yra sakę, kad geriausia ausų valymo priemonė – šilta vandens srovė duše ir rankšluostis, kuriuo nusausinama tik išorinė ausies dalis. Jei siera kaupiasi per daug ir jaučiate spengimą ar klausos susilpnėjimą, geriau kreiptis pas specialistą, kuris profesionaliai pašalins kamštį, nei bandyti tai daryti namuose įrankiais, kurie gali pažeisti jautrius audinius.
Triukšmas – tylus priešas, kurio nematome
Gyvename garsiame pasaulyje. Ausinės ausyse beveik visą dieną, koncertai, statybų triukšmas, net kasdienis eismas mieste – visa tai palieka pėdsaką mūsų klausoje, tik dažnai to nepastebime iš karto. Klausos praradimas dėl triukšmo yra kaupiamasis procesas – šiandien mes negirdime, kad kažkas keičiasi, tačiau po penkiolikos ar dvidešimties metų staiga pastebime, jog nebegirdime aukštų garsų dažnių arba pokalbiuose triukšmingoje aplinkoje viskas susilieja į vieną nesuprantamą garsų masę.
Norint apsisaugoti, verta laikytis paprastos taisyklės – jei garsas toks stiprus, kad reikia rėkti norint būti išgirstam iš pusės metro atstumo, tai jau signalas, kad ausims gresia pavojus. Ausinių garsumas turėtų neviršyti 60 procentų maksimalios galios, o klausantis muzikos per ausines ilgą laiką, verta daryti pertraukas – bent penkias minutes kas valandą. Koncertuose ar triukšmingose darbo vietose ausų kamšteliai nėra prabanga, o būtinybė, jei norite, kad klausa liktų gera ir po dešimtmečio.
Vanduo ausyse – kada tai tik nemalonumas, o kada – rimta problema
Vasarą, kai plaukiojame ežeruose, jūroje ar baseinuose, dažnai susiduriame su situacija, kai vanduo patenka į ausies kanalą ir sukelia keistą, spengiantį pojūtį. Dažniausiai tai praeina savaime, pakanka pakreipti galvą į šoną ir švelniai patraukti ausies kaušelį, kad vanduo išbėgtų. Tačiau jei vanduo lieka ilgesnį laiką, drėgnoje aplinkoje gali pradėti vystytis bakterijos ar grybeliai, sukeliantys vadinamąją „plaukiko ausį“ – skausmingą išorinės ausies kanalo uždegimą.
Žmonėms, kurie dažnai plaukioja, verta apsvarstyti specialius silikoninius ausų kamštelius, skirtus būtent vandeniui sulaikyti. Po plaukimo ar maudynių taip pat naudinga švelniai išdžiovinti ausis plaukų džiovintuvu, laikant jį per atstumą ir naudojant šaltą oro srovę. Jei po kelių dienų vis dar jaučiate diskomfortą, niežėjimą ar išskyras, tai jau signalas kreiptis į gydytoją, nes savarankiškai gydytis šiuo atveju gali būti rizikinga.
Mityba ir klausa – ryšys, kurio dauguma nepastebi
Nedaug kas susieja tai, ką valgome, su tuo, kaip girdime, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kraujotaka ir bendra organizmo sveikata tiesiogiai veikia vidinės ausies audinius. Vidinė ausis – itin jautri struktūra, priklausanti nuo geros kraujotakos, todėl viskas, kas gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, netiesiogiai padeda ir klausai.
Omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebioje žuvyje, linų sėmenyse ar graikiniuose riešutuose, mažina uždegiminius procesus ir gali sulėtinti su amžiumi susijusį klausos silpnėjimą. Cinkas, magnis ir folio rūgštis taip pat vaidina svarbų vaidmenį – jų trūkumas siejamas su didesne rizika patirti spengimą ausyse ar ankstyvą klausos praradimą. Vertėtų nepamiršti ir vandens – dehidratacija gali sukelti laikiną galvos svaigimą bei pusiausvyros sutrikimus, kurie glaudžiai susiję su vidinės ausies veikla.
Stresas ir spengimas ausyse – nematomas ryšys
Tinitas, arba spengimas ausyse, yra viena iš tų būklių, kurios dažnai glaudžiai susijusios su emocine būsena. Kai organizmas patiria didelį stresą, nervų sistema tampa jautresnė, o tai gali sustiprinti arba net sukelti spengimo pojūtį, net jei fiziologinės priežasties nėra. Daugelis žmonių pastebi, kad spengimas sustiprėja būtent tomis dienomis, kai jaučiasi pavargę, nemiega pakankamai ar patiria didelę emocinę įtampą.
Šioje vietoje verta prisiminti, kad ausų sveikata neatsiejama nuo bendros nervų sistemos būklės. Kvėpavimo pratimai, meditacija, reguliarus miegas ir fizinis aktyvumas – visa tai netiesiogiai prisideda prie to, kad klausos organai jaustųsi geriau. Jei spengimas tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins, ar priežastis fiziologinė, ar labiau susijusi su psichoemocine būsena.
Amžius ir klausa – kas natūralu, o ką galima paveikti
Su amžiumi klausa natūraliai silpnėja – tai vadinama presbyakuzija. Procesas prasideda dažnai jau po keturiasdešimties metų, tačiau pastebimas tik vėliau, kai sunkiau girdime aukšto dažnio garsus, pavyzdžiui, vaikų balsus ar paukščių čiulbėjimą. Nors visiškai sustabdyti šio proceso neįmanoma, galima jį reikšmingai sulėtinti.
Reguliarūs klausos patikrinimai po keturiasdešimties metų turėtų tapti tokia pat įprasta praktika, kaip ir regėjimo tikrinimas. Daugelis žmonių atideda vizitą pas audiologą metų metais, net jausdami, kad kažkas negerai, nes bijo klausos aparato ar tiesiog nenori pripažinti pokyčių. Tačiau kuo anksčiau problema nustatoma, tuo lengviau ją valdyti – smegenys geriau prisitaiko prie klausos aparato, jei jis pradedamas naudoti anksti, o ne tada, kai klausa jau smarkiai pablogėjusi.
Ką daryti, kai skauda ausis – pirmieji žingsniai namuose
Ausų skausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo paprasto oro spaudimo pokyčio skrendant lėktuvu iki rimtesnio vidurinės ausies uždegimo. Jei skausmas atsirado po skrydžio ar nardymo, dažniausiai padeda paprastas rijimo ar žiovavimo judesys, kuris atveria Eustachijaus vamzdelį ir subalansuoja spaudimą. Kramtomoji guma kelionės metu taip pat gali būti naudinga prevencinė priemonė.
Jei skausmas atsirado be aiškios priežasties, lydimas karščiavimo, pūlingų išskyrų ar staigaus klausos susilpnėjimo, tai jau rimtas signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vidurinės ausies uždegimas, ypač vaikams, gali greitai progresuoti ir sukelti komplikacijų, todėl savigyda šiuo atveju netinkama. Namuose galima palengvinti būklę šiltu kompresu ant ausies srities, tačiau tai tik laikina priemonė, o ne gydymas.
Kaip apsaugoti vaikų ausis nuo pirmųjų gyvenimo metų
Vaikų ausys yra ypač jautrios, o vidurinės ausies uždegimai – vienas dažniausių pediatrinių susirgimų. Mažų vaikų Eustachijaus vamzdelis yra trumpesnis ir horizontalesnis nei suaugusiųjų, todėl infekcijos plinta greičiau ir dažniau. Tėvams verta atkreipti dėmesį, kad vaikas netraukytų ausies, nebūtų neramus be aiškios priežasties ar nereaguotų į garsus taip, kaip įprastai.
Prevenciškai svarbu vengti pasyvaus rūkymo aplinkoje, kuriame auga vaikas, nes dūmai dirgina kvėpavimo takus ir netiesiogiai didina ausies uždegimų riziką. Taip pat verta riboti laiką, kai vaikas guli su buteliuku, nes tokiu atveju skystis gali patekti į Eustachijaus vamzdelį ir sukelti uždegimą. Reguliarūs vizitai pas pediatrą, kurie apima ir ausų patikrinimą, padeda laiku pastebėti problemas, kol jos dar nesukėlė rimtesnių pasekmių.
Vietoj išvadų – kelios mintys, kurias verta prisiminti kasdien
Ausų priežiūra – tai ne vienkartinis veiksmas, o ilgalaikis įprotis, kurį verta įtraukti į kasdienį gyvenimą taip pat natūraliai, kaip dantų valymą ar odos priežiūrą. Nereikia tapti apsėstam ausų sveikata, tačiau keli paprasti principai gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ateityje – vengti krapštukų, saugotis per didelio triukšmo, rūpintis bendra kraujotaka per subalansuotą mitybą, o prireikus – nebijoti kreiptis į specialistą, užuot ieškojus sprendimų internete ar bandant gydytis savarankiškai.
Klausa – tai dovana, kurią lengva laikyti savaime suprantamu dalyku, kol jos nepradedame prarasti. Kartais pakanka nedidelių pokyčių įpročiuose, kad išsaugotume šią dovaną kuo ilgiau. Tad kitą kartą, kai norėsis pakišti vatos krapštuką giliau nei reikia arba padidinti muziką per ausines dar keliais taškais, verta stabtelėti ir prisiminti – ausys mums tarnauja visą gyvenimą, tad ir mes turėtume elgtis su jomis pagarbiai.
