Kai cigaretė tampa kasdienybe
Daugelis rūkančių žmonių puikiai žino, kad rūkymas kenkia sveikatai. Tai nėra paslaptis – ant kiekvienos cigarečių pakuotės spausdinami įspėjimai, gydytojai primena kiekvieno vizito metu, o žiniasklaida nuolat primena apie su rūkymu susijusias ligas. Tačiau žinojimas ir supratimas – tai du skirtingi dalykai. Daugelis rūkalių tikrai nežino, kas konkrečiai vyksta jų organizme kiekvieną kartą, kai jie uždega cigaretę. O vyksta nemažai – ir ne kas nors gero.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūkymas kasmet nužudo apie 8 milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuva šiame kontekste neatrodo gerai – mes esame tarp tų Europos šalių, kuriose rūkančiųjų procentas vis dar išlieka gana aukštas. Apie 30 procentų suaugusių lietuvių rūko reguliariai, o tai reiškia, kad šis klausimas yra aktualus labai daugeliui šeimų.
Šiame straipsnyje kalbėsime ne apie statistiką ir ne apie moralizavimą. Kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų nutinka jūsų kūnui – nuo pirmos cigaretės iki ilgalaikių pasekmių, kurios gali pasirodyti po dešimtmečių.
Kas slepiasi cigaretės dūmuose
Prieš kalbant apie žalą, verta suprasti, su kuo tiksliai susiduriame. Cigaretės dūmuose yra daugiau nei 7000 cheminių junginių. Iš jų bent 250 yra žinomi kaip kenksmingi, o apie 70 – kaip kancerogenai, tai yra medžiagos, galinčios sukelti vėžį.
Svarbiausi iš jų:
- Nikotinas – tai medžiaga, kuri sukelia priklausomybę. Ji pati savaime nėra pagrindinis vėžio sukėlėjas, tačiau būtent ji verčia žmogų grįžti prie cigaretės vėl ir vėl, taip ilgiau veikiant visoms kitoms kenksmingoms medžiagoms.
- Deguto junginiai – tai lipni, tamsiai ruda medžiaga, kuri kaupiasi plaučiuose. Joje yra daugybė kancerogenų, įskaitant benzpirenį ir nitrozaminus.
- Anglies monoksidas – tas pats dujas, kuris išsiskiria iš automobilio išmetimo vamzdžio. Jis jungiasi su hemoglobinu ir trukdo kraujui pernešti deguonį.
- Formaldehidas – medžiaga, naudojama balzamavimui. Taip, ji yra ir cigaretės dūmuose.
- Arsenas, švinas, kadmis – sunkieji metalai, kurie kaupiasi organizme ir sukelia ilgalaikes pasekmes.
Kai žmogus rūko, visa ši kokteilį jis įkvepia tiesiai į plaučius, iš kur medžiagos per kelias sekundes patenka į kraują ir pasklinda po visą kūną. Nė vienas organas nėra apsaugotas.
Plaučiai – pirmoji ir dažniausiai nukentėjusi auka
Plaučiai yra sudaryti iš milijonų mažyčių oro maišelių – alveolių. Jie yra labai subtilūs, ir jų pagrindinė funkcija – keistis dujomis: įleisti deguonį į kraują ir išleisti anglies dioksidą. Rūkymas šią sistemą griauna labai sistemingai.
Pirma, cigaretės dūmai paralyžiuoja blakstienėles – mažyčius plaukiukus, kurie dengia kvėpavimo takus ir nuolat juda, šalindami dulkes, bakterijas ir kitas daleles iš plaučių. Kai blakstienėlės nustoja veikti, plaučiai nebeturi natūralaus valymo mechanizmo. Todėl rūkaliai dažnai kosėja ryte – taip organizmas bando mechaniškai išvalyti tai, ko blakstienėlės nebegali padaryti.
Ilgainiui plaučių audinys pradeda keistis. Vystosi lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – būklė, kai plaučiai praranda savo elastingumą, kvėpavimo takai susiaurėja ir žmogui tampa vis sunkiau kvėpuoti. LOPL yra negrįžtama – tai reiškia, kad net metęs rūkyti žmogus negali visiškai atgauti prarastos plaučių funkcijos.
Plaučių vėžys – tai, apie ką dažniausiai galvojame kalbant apie rūkymo pasekmes. Ir ne be reikalo: apie 85 procentų visų plaučių vėžio atvejų yra tiesiogiai susiję su rūkymu. Tai viena iš mirtingiausių vėžio formų, nes dažniausiai diagnozuojama vėlyvose stadijose, kai gydymas yra labai sudėtingas.
Praktinis patarimas: Jei rūkote ir pastebite, kad kosulys tapo nuolatinis, ypač ryte, arba atsirado kraujas kosint, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti ankstyvieji LOPL ar kitų rimtų ligų požymiai.
Širdis ir kraujagyslės – tylus, bet mirtinas poveikis
Daugelis žmonių rūkymo žalą sieja tik su plaučiais. Tačiau širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas yra ne mažiau rimtas – ir dažnai pasireiškia greičiau nei plaučių ligos.
Nikotinas, patekęs į kraują, iš karto sukelia širdies susitraukimų dažnio padidėjimą ir kraujagyslių susiaurėjimą. Tai reiškia, kad širdis turi dirbti sunkiau, o kraujospūdis pakyla. Kiekvieną kartą rūkant šis procesas kartojasi – ir laikui bėgant širdis tiesiog pavargsta.
Anglies monoksidas, apie kurį jau minėjome, yra ypač pavojingas širdžiai. Jis ne tik mažina deguonies kiekį kraujyje, bet ir pažeidžia kraujagyslių sieneles. Pažeistose vietose pradeda kauptis cholesterolio plokštelės – aterosklerozė. Susiaurėjusios kraujagyslės nebegali normaliai tiekti kraujo į širdies raumenis, ir tai gali baigtis miokardo infarktu.
Statistika čia yra labai aiški: rūkaliai turi 2–4 kartus didesnę riziką susirgti širdies ligomis nei nerūkantys žmonės. Ir tai nėra kažkoks tolimas pavojus – širdies priepuoliai pasitaiko ir jauniems žmonėms, ypač jei jie rūko ir dar turi kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį ar aukštą cholesterolio lygį.
Gera žinia – ir čia yra geros žinios – yra ta, kad metus rūkyti širdies ir kraujagyslių sistemos rizika pradeda mažėti gana greitai. Po vienerių metų be cigarečių širdies ligos rizika sumažėja perpus. Po 15 metų ji tampa panaši į nerūkančio žmogaus riziką. Tai rodo, kad organizmas turi nuostabų gebėjimą atsistatyti.
Vėžys – ne tik plaučiai
Kai kalbame apie rūkymo ir vėžio ryšį, dažniausiai galvojame apie plaučius. Tačiau rūkymas yra susijęs su bent 15 skirtingų vėžio tipų. Tai yra labai svarbu suprasti, nes daugelis rūkančių žmonių mano: „Na, mano plaučiai atrodo gerai, vadinasi, viskas tvarkoje.”
Rūkymas didina riziką susirgti:
- Burnos ir gerklės vėžiu – dūmai tiesiogiai liečia šias sritis kiekvieną kartą rūkant.
- Stemplės vėžiu – kancerogenai iš dūmų nuryti kartu su seilėmis pažeidžia stemplės gleivinę.
- Skrandžio vėžiu – tas pats mechanizmas.
- Kasos vėžiu – viena iš mirtingiausių vėžio formų, ir rūkymas yra vienas pagrindinių jos rizikos veiksnių.
- Šlapimo pūslės vėžiu – kancerogenai išsiskiria su šlapimu ir pažeidžia šlapimo pūslės sieneles.
- Inkstų vėžiu – panašus mechanizmas kaip ir šlapimo pūslės atveju.
- Gimdos kaklelio vėžiu – rūkymas silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas sunkiau kovoja su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas.
Svarbu suprasti, kad vėžys neatsiranda per dieną. Tai yra ilgas procesas, kuris gali trukti dešimtmečius. Todėl daugelis žmonių, kurie rūkė jaunystėje, vėžį gauna tik sulaukę 50–60 metų. Tai sukuria klaidingą saugumo jausmą – „rūkau jau 20 metų ir jaučiuosi gerai.” Tačiau žala kaupiasi tyliai.
Poveikis, apie kurį retai kalbama – oda, dantys ir reprodukcinė sveikata
Rūkymo poveikis nėra apribotas tik vidiniais organais. Jis matomas ir išoriškai – ir tai kartais gali būti stipresnis motyvas mesti rūkyti nei abstrakti statistika apie vėžį.
Oda. Rūkymas pagreitina odos senėjimą. Nikotinas susiaurina kraujagysles odoje, todėl oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Be to, rūkymas pažeidžia kolageną ir elastiną – baltymus, kurie suteikia odai stangrumą ir elastingumą. Rezultatas – ankstyvi raukšliai, blyški arba pilkšva odos spalva, sausumas. Tyrimai rodo, kad ilgamečiai rūkaliai atrodo vidutiniškai 10–15 metų vyresni nei jų bendraamžiai nerūkaliai.
Dantys ir burnos sveikata. Rūkymas sukelia dantų apnašas, geltoną dantų spalvą, blogą kvapą iš burnos. Tačiau tai tik paviršiniai požymiai. Giliau – rūkymas mažina seilių gamybą (seilės apsaugo dantis nuo bakterijų), sukelia dantenų ligas ir didina dantų praradimo riziką. Rūkaliai dantis praranda vidutiniškai 2–3 kartus dažniau nei nerūkantys žmonės.
Reprodukcinė sveikata. Vyrams rūkymas mažina spermos kokybę ir kiekį, taip pat gali sukelti erekcijos sutrikimus – kraujagyslių pažeidimas veikia ir šią sritį. Moterims rūkymas sukelia menstruacijų sutrikimus, mažina vaisingumą ir didina persileidimo riziką. Nėščios moterys, kurios rūko, rizikuoja, kad jų kūdikis gims per mažo svorio arba per anksti.
Imuninė sistema. Rūkymas silpnina imuninę sistemą, todėl rūkaliai dažniau serga peršalimo ligomis, gripas pas juos trunka ilgiau, žaizdos gyja lėčiau. Tai taip pat reiškia, kad organizmas sunkiau kovoja su vėžinėmis ląstelėmis.
Pasyvus rūkymas – kaina, kurią moka kiti
Rūkymas nėra tik asmeninis pasirinkimas, kuris veikia tik patį rūkantįjį. Žmonės aplinkui – šeimos nariai, kolegos, draugai – taip pat įkvepia cigaretės dūmus, net jei patys nerūko. Tai vadinama pasyviuoju rūkymu, ir jo poveikis yra rimtesnis, nei daugelis mano.
Pasyvaus rūkymo dūmuose yra tos pačios kenksmingos medžiagos kaip ir tiesiogiai įkvepiamuose dūmuose – kai kurių net daugiau, nes dūmai iš degančios cigaretės galo nėra filtruojami. Pasyvus rūkymas didina širdies ligų riziką apie 25–30 procentų, o plaučių vėžio riziką – apie 20–30 procentų.
Ypač pažeidžiami yra vaikai. Jų plaučiai dar vystosi, imuninė sistema nėra pilnai subrendusi, ir jie kvėpuoja dažniau nei suaugusieji, todėl per tą patį laiką įkvepia daugiau kenksmingų medžiagų. Vaikai, augantys namuose, kur rūkoma, dažniau serga astma, bronchitu, ausų infekcijomis. Jiems taip pat didesnė tikimybė patirti staigią kūdikių mirties sindromą.
Praktinis patarimas: Jei rūkote ir namuose yra vaikų ar nėščių moterų, rūkykite tik lauke – ir ne prie pat durų ar lango. Cigaretės dūmai lieka ant drabužių, plaukų ir paviršių dar ilgai po to, kai cigaretė užgesinta. Tai vadinama „trečiuoju dūmu” ir taip pat kenkia aplinkiniams.
Kai nusprendžiate mesti – ką reikia žinoti
Mesti rūkyti yra vienas sunkiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti – ir tai nėra perdėjimas. Nikotinas yra viena iš labiausiai priklausomybę sukeliančių medžiagų, žinomų mokslui. Kai kurie tyrimai rodo, kad nikotino priklausomybė yra panašaus stiprumo kaip heroino ar kokaino priklausomybė. Todėl žmonės, kuriems nepavyksta mesti rūkyti iš pirmo karto, neturėtų savęs kaltinti – tai nėra valios stokos klausimas.
Štai keletas dalykų, kurie iš tikrųjų padeda:
- Nikotino pakaitinė terapija – pleistrai, kramtomoji guma, inhaliatoriai. Jie tiekia nikotiną be kenksmingų dūmų ir padeda sušvelninti abstinencijos simptomus. Tyrimai rodo, kad jie padvigubina sėkmingo metimo tikimybę.
- Receptiniai vaistai – vareniclinas (Champix) ir bupropijonas yra vaistai, kurie veikia smegenyse ir mažina nikotino troškimą bei abstinencijos simptomus. Jie yra efektyvesni nei nikotino pakaitinė terapija, tačiau reikalingas gydytojo receptas.
- Elgesio terapija – darbas su psichologu ar specialistu, kuris padeda suprasti rūkymo trigerius ir išmokti su jais susidoroti kitaip.
- Karštoji linija – Lietuvoje veikia nemokama Tabako kontrolės linija (tel. 8 800 20 787), kur galima gauti pagalbą ir palaikymą.
- Datos pasirinkimas – tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nustato konkrečią metimo datą ir jai ruošiasi, yra sėkmingesni nei tie, kurie bando mesti spontaniškai.
Labai svarbu žinoti, kad vidutiniškai žmogus bando mesti rūkyti 8–10 kartų prieš galutinai pavykstant. Kiekvienas nepavykęs bandymas nėra nesėkmė – tai mokymosi patirtis. Klauskite savęs: kas sukėlė recidyvą? Kaip galiu kitą kartą su tuo susidoroti kitaip?
Kai organizmas pradeda gyti – ir tai vyksta greičiau, nei manote
Viena iš geriausių žinių apie rūkymo metimą yra ta, kad organizmas pradeda atsigauti beveik iš karto. Ir tai nėra metafora – tai yra fiziologinis faktas.
Per pirmąsias 20 minučių po paskutinės cigaretės širdies ritmas ir kraujospūdis pradeda normalizuotis. Po 12 valandų anglies monoksido lygis kraujyje nukrenta iki normos, ir kraujas vėl gali normaliai pernešti deguonį. Po 2–12 savaičių pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija. Po 1–9 mėnesių sumažėja kosulys ir dusulys, plaučiai pradeda valyti save efektyviau.
Po metų širdies ligos rizika sumažėja perpus. Po 5 metų insulto rizika tampa tokia pat kaip ir nerūkančio žmogaus. Po 10 metų plaučių vėžio rizika sumažėja perpus. Po 15 metų širdies ligos rizika tampa tokia pat kaip ir žmogaus, kuris niekada nerūkė.
Šie skaičiai yra ne tik statistika – tai realūs pokyčiai, kuriuos žmonės jaučia savo kūne. Dauguma buvusių rūkalių pasakoja, kad po kelių savaičių be cigarečių jie pradeda geriau kvėpuoti, geriau jaučia maisto skonį ir kvapą, turi daugiau energijos ir geriau miega.
Rūkymas yra vienas iš tų dalykų, kur kiekviena diena be cigaretės yra laimėjimas. Ne tik psichologiškai – bet ir biologiškai. Jūsų kūnas nuolat dirba, kad atitaisytų padarytą žalą, ir jei jam duosite galimybę, jis tai padarys geriau, nei tikitės.
Jei šiuo metu rūkote ir galvojate apie metimą – nėra tobulo momento. Nėra tobulų aplinkybių. Yra tik šiandien ir sprendimas, kurį galite priimti dabar. O jei jau bandėte ir nepavyko – tai nereiškia, kad nepavyks kitą kartą. Kiekvienas bandymas artina prie sėkmės.
