Širdis kasdien atlieka milžinišką darbą – ji plaka apie šimtą tūkstančių kartų per parą, pumpuodama kraują per visą organizmą. Dažniausiai mes net nepastebime šio proceso, kol viskas vyksta sklandžiai. Bet kartais ritmas sutrinka, ir tada žmogus pradeda jausti dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavo – širdies plakimą krūtinėje, keistą „šuoliuką“ ar netikėtą sustojimą. Šiandien pakalbėsime būtent apie tai, kaip atpažinti širdies ritmo sutrikimus ir kada verta susirūpinti.
Kas iš tikrųjų yra aritmija
Aritmija – tai bendras terminas, apibūdinantis bet kokį nukrypimą nuo įprasto širdies plakimo ritmo. Sveiko suaugusio žmogaus širdis ramybės būsenoje plaka maždaug 60–100 kartų per minutę, ir šie dūžiai turėtų būti gana tolygūs. Kai ritmas tampa per greitas (tachikardija), per lėtas (bradikardija) arba tiesiog netolygus, kalbame apie ritmo sutrikimą.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas ritmo pokytis yra pavojingas. Sportuojant širdis natūraliai plaka greičiau, o miegant – lėčiau. Tai normalu. Problema atsiranda tada, kai ritmo sutrikimai pasireiškia be aiškios priežasties, kartojasi arba sukelia realų diskomfortą.
Pirmieji ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Dažnai žmonės aprašo aritmijos pojūtį labai paprastai – „širdis tarsi apsivertė“ arba „pajaučiau, kad kažkas ne taip“. Tokie subjektyvūs apibūdinimai iš tiesų yra gana informatyvūs gydytojui, nes jie padeda atskirti, ar tai tik pavienis ekstrasistolinis dūžis, ar rimtesnis dalykas.
- Jausmas, kad širdis „trūkčioja“ arba „šokinėja“ krūtinėje
- Staigus, be jokios priežasties atsiradęs greitas plakimas
- Pojūtis, kad širdis sustojo, o po sekundės vėl „trinktelėjo“
- Nuolatinis, monotoniškas, bet neįprastai stiprus širdies plakimas net ramybėje
Šie simptomai gali pasireikšti epizodiškai – kelias sekundes ar minutes, ir tada praeiti savaime. Būtent dėl to daugelis žmonių ilgą laiką nekreipia į juos dėmesio, manydami, kad tai tiesiog stresas ar per didelis kavos kiekis.
Kada aritmija pradeda kelti realų nerimą
Yra keletas požymių, kurie jau nėra tik „nemalonus pojūtis“, o realus signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Jei prie širdies plakimo pokyčių prisideda ir kiti simptomai, situacija tampa rimtesnė.
Štai ką verta stebėti atidžiau:
- Galvos svaigimas ar tamsėjimas akyse plakimo epizodo metu
- Alpimas arba beveik alpimo būsena
- Dusulys, kuris atsiranda kartu su neritmišku plakimu
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje
- Šaltas prakaitas, silpnumas, bendras negalavimas
- Nuovargis, kuris nepraeina net po poilsio
Jei tokie simptomai kartojasi, ypač jei jie atsiranda visiškai netikėtai, be fizinio krūvio ar streso, tai jau ne tas atvejis, kai galima „palaukti ir pažiūrėti“. Reikia diagnostikos.
Skirtingi aritmijų tipai – skirtingi pojūčiai
Įdomu tai, kad skirtingi ritmo sutrikimų tipai gali jaustis visiškai skirtingai, todėl verta trumpai apžvelgti dažniausiai pasitaikančius variantus.
Prieširdžių virpėjimas
Tai vienas dažniausių ritmo sutrikimų, ypač vyresniame amžiuje. Žmonės dažnai apibūdina tai kaip „netvarkingą“, chaotišką plakimą – lyg širdis nebežino, kokiu ritmu plakti. Kartais tai lydi nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas, kuris atrodo neproporcingas amžiui ar bendrai sveikatos būklei.
Ekstrasistolės
Tai tie patys „papildomi“ ar „praleisti“ dūžiai, apie kuriuos jau minėjome. Dažniausiai jos nekelia pavojaus ir pasitaiko net sveikiems žmonėms, ypač po nemigos nakties, gėrus daug kavos ar patyrus stiprų stresą. Tačiau jei jos tampa dažnos ir kasdienės, verta pasitikrinti.
Tachikardija
Staigus, greitas širdies plakimas, kuris gali atsirasti be jokios akivaizdžios priežasties ir taip pat staiga praeiti. Kai kurie žmonės tokių epizodų metu jaučia tikrą baimę ar nerimą – tai natūrali reakcija į tai, kad kūnas signalizuoja apie neįprastą būseną.
Bradikardija
Šiuo atveju širdis plaka per lėtai. Simptomai dažnai būna subtilesni – nuovargis, silpnumas, sunkumas susikaupti, kartais galvos svaigimas atsistojus. Kadangi šie pojūčiai gana bendri, bradikardija dažnai lieka nepastebėta ilgesnį laiką.
Kodėl simptomai kartais visai nejuntami
Vienas iš keisčiausių dalykų kalbant apie širdies ritmo sutrikimus yra tai, kad kai kurie žmonės apskritai nieko nejaučia, net turėdami rimtą aritmiją. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie serga cukriniu diabetu, – jų nervų jautrumas gali būti sumažėjęs, todėl širdies pokyčiai lieka „nepastebimi“ subjektyviai, nors objektyviai jie vyksta.
Būtent dėl to reguliarūs sveikatos patikrinimai, įskaitant elektrokardiogramą, yra svarbūs net tada, kai jaučiatės puikiai. Aritmija – vienas iš tų atvejų, kai savijauta ne visada atspindi tikrąją padėtį organizme.
Kas gali provokuoti ritmo sutrikimus
Norint suprasti simptomus, verta žinoti ir tai, kas dažniausiai juos sukelia arba paaštrina. Dažniausi provokuojantys veiksniai:
- Per didelis kofeino ar energinių gėrimų vartojimas
- Alkoholis, ypač didesniais kiekiais
- Lėtinis stresas ir nemiga
- Elektrolitų disbalansas – ypač kalio ar magnio trūkumas
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai
- Rūkymas
- Tam tikri vaistai ar maisto papildai
- Fizinis pervargimas be tinkamo poilsio
Įdomu, kad kartais net paprastas dehidratacijos epizodas – pavyzdžiui, karštą vasaros dieną nepakankamai geriant vandens – gali sukelti trumpalaikį ritmo pokytį. Tai priminimas, kad širdis labai jautriai reaguoja į bendrą organizmo būklę.
Ką daryti pastebėjus neįprastą širdies plakimą
Jei jaučiate, kad širdis plaka neįprastai, pirmiausia pabandykite likti ramūs – panika tik pagreitina pulsą ir gali sustiprinti pojūtį. Atsisėskite, giliai kvėpuokite, pabandykite pasimatuoti pulsą ir stebėti, ar jis reguliarus.
Naudinga vesti tam tikrą „širdies dienoraštį“ – užsirašyti, kada tiksliai pasireiškė simptomas, kiek jis truko, ar buvo susijęs su fiziniu krūviu, valgymu, stresu ar tam tikru laiku paros metu. Ši informacija gydytojui gali būti be galo naudinga, ypač jei epizodo metu, kai atliekama EKG, viskas jau būna normalu.
Šiais laikais nemažai žmonių naudoja išmaniuosius laikrodžius ar apyrankes, kurios stebi pulsą ir net gali užfiksuoti ritmo nereguliarumus. Tai nėra medicininis prietaisas galutinei diagnozei, tačiau kaip papildoma informacija gydytojui – tikrai naudingas įrankis.
Kada tikrai reikia skambinti greitosios pagalbos numeriu
Yra situacijų, kai laukti ir stebėti tikrai nereikėtų. Jei kartu su ritmo sutrikimu atsiranda stiprus skausmas krūtinėje, dusulys, alpimas, stiprus silpnumas ar prakaitavimas – tai jau ne tas atvejis, kada galima „palaukti iki ryto“. Tokie simptomai gali reikšti rimtą širdies problemą, kuriai reikalinga skubi pagalba.
Taip pat verta nedelsti, jei aritmijos epizodai tampa vis dažnesni, ilgesni ar intensyvesni, net jei tarp jų viskas atrodo normalu. Kūnas dažnai duoda mums signalus palaipsniui, o ne staiga – ir tų signalų nevalia ignoruoti vien dėl to, kad „šiaip jaučiuosi neblogai“.
Širdies kalba – kaip išmokti ją girdėti
Širdis retai kalba garsiai. Dažniausiai ji šnabžda – lengvu diskomfortu, trumpu keistu pojūčiu, nuovargiu, kurio negalima paaiškinti. Klausytis šito šnabždesio – tai ne paranoja ar hipochondrija, o tiesiog sveikas santykis su savo kūnu. Nereikia bijoti kiekvieno padažnėjusio dūžio, bet nereikia ir ignoruoti pasikartojančių signalų.
Praktiškai tai reiškia kelis paprastus dalykus: reguliariai tikrintis pas šeimos gydytoją, ypač jei šeimoje yra širdies ligų istorija; stebėti savo savijautą po kavos, alkoholio ar nemigos naktų; nebijoti paklausti gydytojo, jei kažkas atrodo neaišku, net jei simptomas atrodo „per mažas“, kad būtų verta dėmesio. Ir galiausiai – prisiminti, kad širdies ritmo sutrikimai yra labai plati sąvoka, apimanti tiek visiškai nekaltus, praeinančius epizodus, tiek rimtesnes būkles, reikalaujančias gydymo. Skirtumą tarp jų geriausiai atskirs specialistas, o jūsų užduotis – tiesiog nesulaikyti tos informacijos savyje ir laiku ją pasidalinti su gydytoju.
