Kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo terminu?
Sveikatos raštingumas – tai ne tas dalykas, apie kurį dažnai kalbame prie kavos ar per pietus su draugais. Tačiau tai, ko gero, vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurį galime turėti šiuolaikiniame pasaulyje. Paprasčiau tariant, sveikatos raštingumas reiškia gebėjimą rasti, suprasti ir panaudoti informaciją apie sveikatą taip, kad galėtumėte priimti gerus sprendimus sau ir savo šeimai.
Bet čia ir prasideda įdomumas. Daugelis žmonių mano, kad jiems su tuo viskas gerai – juk jie skaito etiketes, kartais pasižiūri į internete, ką reiškia tas ar kitas simptomas, ir galbūt net turi šeimos gydytoją, kuriam retkarčiais paskambina. Tačiau tikrasis sveikatos raštingumas yra daug daugiau nei tai. Tai gebėjimas kritiškai įvertinti informacijos šaltinius, suprasti gydytojo rekomendacijas, žinoti, kada reikia kreiptis pagalbos, ir – gal svarbiausia – nepanikuoti nuo kiekvieno straipsnio, kurį pamatote socialiniuose tinkluose.
Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai atkreipė dėmesį į tai, kad žemas sveikatos raštingumas yra rimta visuomenės sveikatos problema. Ir ne tik besivystančiose šalyse – net išsivysčiusiose valstybėse didelė dalis gyventojų turi sunkumų suprasdami paprastas medicinines instrukcijas ar receptus.
Kodėl žmonės daro klaidingus sprendimus dėl savo sveikatos
Pagalvokite apie paskutinį kartą, kai jautėtės blogai ir pirmiausia atidarėte „Google”. Turbūt per kelias minutes jau buvote įsitikinę, kad turite kažką labai rimto. Tai vadinama „kiberchodrija” – polinkis save diagnozuoti remiantis interneto šaltiniais ir dažniausiai rasti pačią blogiausią galimą diagnozę. Tai nėra sveikatos raštingumo požymis, nors ir atrodo, kad žmogus aktyviai ieško informacijos.
Problema ta, kad informacijos dabar yra daugiau nei bet kada, bet jos kokybė labai skiriasi. Socialiniuose tinkluose plinta mitai apie vakcinų žalą, stebuklingus maisto papildus, kurie išgydo viską nuo depresijos iki vėžio, ir dietas, kurios per dvi savaites pakeičia jūsų gyvenimą. Ir žmonės tiki, nes informacija pateikiama įtikinamai, su nuotraukomis, su „tikromis istorijomis” ir kartais net su pseudomoksliniais paaiškinimais.
Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl žmonės priima blogus sprendimus dėl savo sveikatos:
- Nepasitikėjimas medicinos sistema – dalis žmonių jaučia, kad gydytojai jų neklauso arba skiria vaistus tik dėl pelno. Tai kartais turi pagrindo, bet dažnai veda į tai, kad žmogus visiškai atsisako tradicinės medicinos.
- Emocinis sprendimų priėmimas – kai bijome, mes ieškome paguodos, o ne tiesos. Todėl lengviau patikėti, kad žolelių arbata išgydys, nei priimti sunkią diagnozę.
- Informacijos perteklius – paradoksalu, bet kuo daugiau informacijos, tuo sunkiau ją apdoroti. Žmonės dažnai pasirenka tai, kas patvirtina jų jau turimus įsitikinimus.
- Finansiniai suvaržymai – kai gydymas brangus, žmonės ieško pigesnių alternatyvų, kurios ne visada yra saugios ar veiksmingos.
Kaip atpažinti patikimą sveikatos informaciją
Tai galbūt praktiškai naudingiausias dalykas, kurį galite išmokti. Nes informacijos ieškosime visi – klausimas tik, kaip ją vertinsime.
Pirma ir svarbiausia taisyklė – žiūrėkite, kas parašė ir kur tai paskelbta. Straipsnis, kurį parašė sertifikuotas gydytojas ir paskelbė recenzuojamas medicinos žurnalas, yra nepalyginamai patikimesnis nei anoninimas tinklaraštis ar „sveikatos guru” įrašas „Instagram”. Tai skamba akivaizdžiai, bet praktikoje žmonės dažnai to nepastebi arba nekreipia dėmesio.
Antra – atkreipkite dėmesį į tai, kaip informacija pateikiama. Patikimi šaltiniai paprastai:
- Nurodo mokslinius tyrimus ir jų šaltinius
- Pripažįsta, kad tam tikri klausimai dar nėra iki galo ištirti
- Nevartoja perdėtai emocingos kalbos tipo „šokiruojantis atradimas” ar „tai, ko gydytojai nenori, kad žinotumėte”
- Nereklamuoja konkrečių produktų kaip stebuklingų sprendimų
Trečia – naudokitės patikimais lietuviškais ir tarptautiniais šaltiniais. Lietuvoje tai gali būti Higienos instituto, Sveikatos apsaugos ministerijos ar universitetinių ligoninių svetainės. Tarptautiniu lygiu – PSO, Mayo Clinic, NHS (Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba) ar CDC. Šie šaltiniai nėra tobuli, bet jie turi aiškius standartus ir atskaitomybę.
Ketvirta – jei abejojate, paklauskite gydytojo. Tai skamba paprastai, bet daugelis žmonių vengia klausti, nes bijo atrodyti kvailai arba nenori gaišinti gydytojo laiko. Tačiau geras gydytojas visada vertins, kad pacientas domisi savo sveikata ir nori suprasti, kas vyksta.
Sveikatos raštingumas namuose – kaip tai atrodo praktikoje
Teorija yra gražu, bet pabandykime pažiūrėti, kaip sveikatos raštingumas atrodo kasdieniame gyvenime. Nes tai nėra kažkas, ką darote kartą per metus pas gydytoją – tai nuolatinis procesas.
Vaistų vartojimas – viena iš sričių, kur sveikatos raštingumas labiausiai pasimato. Ar jūs skaitote vaistų instrukcijas? Ne tik dozavimą, bet ir kontraindikacijas, šalutinius poveikius, sąveiką su kitais vaistais? Daugelis žmonių to nedaro, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, kai kurie maisto papildai ar net įprasti maisto produktai gali sąveikauti su receptiniais vaistais. Greipfrutų sultys, pavyzdžiui, veikia daugelio vaistų metabolizmą – tai ne mitai, o dokumentuotas farmakologinis faktas.
Profilaktiniai patikrinimai – dar viena sritis. Sveikatos raštingas žmogus žino, kokius tyrimus reikia atlikti pagal savo amžių ir lytį, ir tai daro reguliariai, o ne tik tada, kai jau kažkas skauda. Moterims tai reiškia reguliarius ginekologinius patikrinimus ir mamografiją nuo tam tikro amžiaus. Vyrams – prostatos sveikatos stebėjimą. Visiems – cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje, kraujospūdžio stebėjimą.
Bendravimas su gydytojais – tai irgi įgūdis. Sveikatos raštingas pacientas:
- Pasiruošia vizitui – užsirašo simptomus, klausimus, vaistus, kuriuos vartoja
- Klausia, jei nesuprato paaiškinimo
- Prašo paaiškinti alternatyvas, jei siūlomas gydymas kelia abejonių
- Informuoja gydytoją apie visus papildomus maisto papildus ar alternatyvius gydymo metodus, kuriuos naudoja
- Nesivaiko antrojo nuomonės, kai tai tikrai reikalinga
Vaikų sveikatos raštingumas – tėvų atsakomybė
Čia norisi stabtelėti ir pakalbėti apie tai, kas dažnai pamirštama. Sveikatos raštingumas – tai ne tik suaugusiųjų reikalas. Tai, ką ir kaip mes kalbame su vaikais apie sveikatą, formuoja jų požiūrį visam gyvenimui.
Tėvai, kurie patys turi aukštą sveikatos raštingumą, paprastai augina vaikus, kurie geriau rūpinasi savo sveikata suaugę. Tai reiškia ne tik mokyti vaikus plauti rankas ar valgyti daržoves – tai reiškia ir kalbėti apie tai, kodėl tam tikri dalykai svarbūs, kaip veikia mūsų kūnas, ir kaip atpažinti, kada reikia kreiptis pagalbos.
Praktiškai tai gali atrodyti taip: kai vaikas serga ir reikia duoti vaistų, paaiškinkite jam (pagal amžių), ką tie vaistai daro ir kodėl svarbu laikytis dozavimo. Kai einate pas gydytoją, leiskite vaikui klausti klausimų. Kai vaikas klausia apie kūno veikimą – atsakykite sąžiningai ir tiksliai, o ne išsisukite ar sugalvokite kažką.
Ypač svarbu kalbėti apie psichinę sveikatą. Lietuvoje vis dar yra stipri stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Vaikai, kurie auga šeimose, kur psichinė sveikata laikoma tokia pat svarbia kaip fizinė, yra labiau linkę kreiptis pagalbos, kai jos reikia, ir mažiau linkę kentėti tyliai.
Skaitmeninė era ir sveikatos informacija – dvigubas kardas
Negalima kalbėti apie sveikatos raštingumą šiandien nepaminėjus interneto ir socialinių tinklų. Tai iš tikrųjų yra dvigubas kardas – viena vertus, mes turime prieigą prie informacijos, apie kurią ankstesnės kartos negalėjo net svajoti. Kita vertus, dezinformacija plinta greičiau nei bet kada anksčiau.
COVID-19 pandemija tai parodė labai aiškiai. Kartu su tikra medicinine informacija apie virusą, vakcinas ir apsaugos priemones, socialiniuose tinkluose plito daugybė teorijų – nuo santykinai nekenksmingų (vitaminas C išgydo COVID) iki pavojingų (vakcinose yra mikroschemos, 5G tinklai sukelia ligą). Ir žmonės tuo tikėjo, nes informacija buvo pateikiama emociškai, su asmeninėmis istorijomis, ir atrodė „logiška”.
Ką galime daryti skaitmeninėje erdvėje:
- Prieš dalinantis informacija – patikrinkite šaltinį. Jei nežinote, kas parašė, geriau nesidalinkite.
- Naudokite faktų tikrinimo svetaines – tarptautiniu lygiu tai „Snopes”, „FactCheck.org”, Lietuvoje – „Demaskuok” ar panašios iniciatyvos.
- Atkreipkite dėmesį į emocijas – jei informacija sukelia stiprią emocinę reakciją (baimę, pyktį, pasipiktinimą), tai dažnai yra ženklas, kad reikia sustoti ir patikrinti faktus prieš dalinantis.
- Kalbėkite su savo gydytoju – jei internete radote kažką, kas jus nerimauja arba atrodo įdomu, paklauskite gydytojo nuomonės. Tai geriau nei pačiam spręsti, ar informacija patikima.
Taip pat verta paminėti telemedicinos augimą. Dabar daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, galima konsultuotis su gydytoju internetu. Tai puiku – tai padidina prieigą prie medicinos pagalbos. Tačiau tai taip pat reikalauja tam tikro sveikatos raštingumo lygio, kad galėtumėte efektyviai perteikti savo simptomus ir suprasti gydytojo rekomendacijas be fizinio kontakto.
Sveikatos sistema ir mes – kaip tapti aktyviu pacientu
Yra senas modelis, kai pacientas ateina pas gydytoją, gydytojas pasako, ką daryti, ir pacientas paklūsta. Šiuolaikinė medicina juda link partnerystės modelio – kai pacientas yra aktyvus dalyvis savo sveikatos priežiūroje. Ir tam reikia sveikatos raštingumo.
Aktyvus pacientas nėra tas, kuris ginčijasi su gydytoju arba atsisako gydymo remdamasis interneto straipsniais. Aktyvus pacientas yra tas, kuris:
- Supranta savo diagnozę ir gydymo planą
- Žino, kokie yra galimi šalutiniai poveikiai ir ką daryti, jei jie pasireiškia
- Laikosi gydymo rekomendacijų, nes supranta, kodėl jos svarbios
- Informuoja gydytoją, jei kažkas keičiasi arba gydymas neveikia
- Žino savo teises kaip pacientas
Lietuvoje pacientų teisės yra reglamentuotos įstatymu. Jūs turite teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę suprantama kalba, teisę atsisakyti gydymo, teisę į antrą nuomonę. Žinoti šias teises – tai taip pat sveikatos raštingumo dalis.
Ir dar vienas svarbus dalykas – nebijokite klausti. Gydytojai yra žmonės, jie kartais kalba per greitai arba vartoja medicininius terminus, kurie pacientui nėra aiškūs. Jei nesupratingate, pasakykite: „Galite pakartoti paprasčiau?” arba „Ar galite parašyti, ką turėčiau daryti?” Tai nėra gėda – tai atsakingas požiūris į savo sveikatą.
Kai sveikatos raštingumas tampa gyvenimo kokybės klausimu
Grįžkime prie esmės ir pažiūrėkime į didesnį paveikslą. Tyrimai rodo, kad žmonės su aukštesniu sveikatos raštingumu gyvena ilgiau ir sveikiau. Jie rečiau patenka į ligonines dėl išvengiamų priežasčių, geriau valdo lėtines ligas, rečiau vartoja vaistus neteisingai ir greičiau atpažįsta pavojingus simptomus.
Tai nėra maži skaičiai. Tai realus skirtumas tarp to, ar žmogus sulaukia 70 ar 85 metų, ar gyvena su lėtine liga, kuri gerai kontroliuojama, ar su ta pačia liga, kuri nuolat blogėja dėl netinkamo gydymo.
Sveikatos raštingumas taip pat yra socialinio teisingumo klausimas. Žmonės su žemesniu išsilavinimu, mažesnėmis pajamomis ar imigrantai dažnai turi žemesnį sveikatos raštingumą – ne dėl to, kad yra mažiau protingi, bet dėl to, kad neturėjo prieigos prie kokybiškos informacijos ir švietimo. Tai sukuria užburtą ratą: žemesnis sveikatos raštingumas veda prie prastesnės sveikatos, o prastesnė sveikata veda prie mažesnių galimybių tobulėti.
Todėl sveikatos raštingumo ugdymas turėtų prasidėti mokykloje – ir ne tik kaip biologijos pamokos dalis, bet kaip atskiras, praktiškas kursas apie tai, kaip rūpintis savo sveikata, kaip naudotis sveikatos sistema, kaip vertinti informaciją. Kelios šalys jau juda šia kryptimi, ir rezultatai yra džiuginantys.
Tuo tarpu, kol sistema keičiasi, kiekvienas iš mūsų galime pradėti nuo savęs. Skirkite laiko suprasti savo sveikatos būklę. Klauskite klausimų. Tikrinkite informacijos šaltinius. Kalbėkite su vaikais apie sveikatą atvirai ir sąžiningai. Ir prisiminkite – rūpintis savo sveikata yra ne egoizmas, o atsakomybė – ir sau, ir tiems, kurie jus myli.
