Kas iš tikrųjų vyksta po gimdymo – ir kodėl niekas apie tai nekalba atvirai
Daugelis moterų gimdymui ruošiasi mėnesius – skaito knygas, lanko kursus, klausinėja draugių. Tačiau kai kūdikis pagaliau gimsta, staiga paaiškėja, kad niekas iš tikrųjų nepapasakojo, kaip jausis mama. Ne kūdikis – mama. Postpartum laikotarpis, arba laikotarpis po gimdymo, oficialiai trunka apie šešias savaites, tačiau daugelio moterų patirtis rodo, kad kūnas ir psichika atsigauna kur kas ilgiau – kartais metus, kartais ir ilgiau.
Šis straipsnis skirtas ne tam, kad išgąsdintų, o tam, kad paruoštų. Nes žinojimas – tai jau pusė kelio. Kuo geriau suprantate, kas vyksta jūsų kūne ir galvoje po gimdymo, tuo lengviau priimti pagalbą, pasirūpinti savimi ir išvengti situacijų, kai problemos užauga iki rimtų sveikatos sutrikimų.
Kūno pokyčiai, kurių niekas neįspėja
Pirmosios dienos ir savaitės po gimdymo – tai tikras kūno revoliucija. Gimdymas, nesvarbu, ar natūralus, ar cezario pjūvio, yra didžiulis fizinis išbandymas, ir kūnas po jo atrodo bei jaučiasi visiškai kitaip nei tikėjotės.
Kraujavimas (lochijos) – tai normali organizmo reakcija. Po gimdymo iš gimdos išsiskiria lochijos – kraujingos išskyros, kurios pirmomis dienomis gali būti gana gausios, o vėliau palaipsniui mažėja ir keičia spalvą nuo raudonos iki rožinės, gelsvos ir galiausiai balsvos. Tai trunka vidutiniškai 4–6 savaites. Jei kraujavimas staiga sustiprėja arba atsiranda didelių kraujo krešulių – tai signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pilvo raumenų atskyrimas (diastazė) – apie tai kalbama vis daugiau, bet vis dar per mažai. Nėštumo metu augant gimdai, pilvo raumenys gali atsiskirti viduryje. Tai vadinama diastaze. Ją turi apie 60% moterų po gimdymo. Simptomai – išsipūtęs pilvas, nugaros skausmas, jausmas, kad pilvas „išlenda” į priekį, kai atsisėdate. Prieš pradedant bet kokius pilvo pratimus, labai svarbu pasitikrinti, ar nėra diastazės – nes klasikiniai pratimai kaip „skruzdelytė” ar plankos gali situaciją tik pabloginti.
Dubens dugno susilpnėjimas – dar viena tema, apie kurią moterys dažnai tyli iš gėdos. Šlapimo nelaikymas, diskomfortas, jausmas, kad kažkas „krenta” žemyn – tai dubens dugno raumenų silpnumo požymiai. Geros naujienos: su tinkama fizioterapija ir pratimais tai puikiai koreguojama. Blogos naujienos: daugelis moterų metų metus kenčia tylomis, nes mano, kad tai „normalu po gimdymo”. Normalu – ne reiškia, kad reikia su tuo susitaikyti.
Taip pat gali atsirasti hemorojus, randai (tiek po epiziotomijos, tiek po cezario), sąnarių skausmai dėl hormono relaxino, kuris dar kurį laiką cirkuliuoja kraujyje ir daro sąnarius nestabilius. Plaukai pradeda smarkiai slinkti maždaug 3–4 mėnesį po gimdymo – tai hormoninė reakcija, kuri daugelį moterų gąsdina, bet paprastai praeina savaime.
Hormonai ir miegas – kodėl jaučiatės taip, lyg kas nors pakeitė jūsų smegenis
Po gimdymo hormonų lygis krinta dramatiškai ir greitai. Estrogenas ir progesteronas, kurių nėštumo metu buvo labai daug, staiga sumažėja. Tuo pat metu pradeda augti prolaktino lygis (jei žindote), o oksitocinui tenka dirbti viršvalandžius. Ši hormoninė suirutė tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją, miegą ir net atmintį.
Apie „baby blues” daugelis girdėjo – tai ašarojimas, dirglumas, jautrumas, kuris atsiranda maždaug 3–5 dieną po gimdymo ir paprastai praeina per dvi savaites. Tai patiria apie 80% moterų ir tai laikoma normalia hormonine reakcija.
Tačiau miegas – tai atskira istorija. Miego trūkumas po gimdymo yra vienas labiausiai neįvertinamų veiksnių, turinčių įtakos moters sveikatai. Kai miegama fragmentiškai – po 2–3 valandas, be gilaus atstatymo miego – tai veikia viską: imuninę sistemą, hormonų reguliaciją, emocinį stabilumą, net skausmo jautimą. Tyrimai rodo, kad lėtinis miego trūkumas gali paspartinti pogimdyminės depresijos vystymąsi.
Praktinis patarimas, kurį girdite visur, bet kuris iš tikrųjų veikia: miegokite tada, kai miega kūdikis. Žinau, žinau – tuo metu norisi susitvarkyti namus, atsakyti į žinutes, tiesiog pagaliau būti vienai. Bet jei turite rinktis tarp švarių indų ir miego – rinkitės miegą. Indai palauks.
Pogimdyminė depresija ir nerimas – tai ne silpnumas, tai liga
Apie pogimdyminę depresiją (PPD) kalbama vis daugiau, ir tai labai gerai. Tačiau vis dar per daug moterų ją kenčia tylomis, nes bijo būti apkaltintos, kad „nemyli savo vaiko” arba „nesusitvarko”. Todėl čia labai aiškiai: pogimdyminė depresija yra medicininė būklė, ne charakterio trūkumas.
PPD patiria apie 10–15% moterų, nors kai kurie tyrimai rodo, kad skaičiai gali būti ir didesni, nes daugelis atvejų lieka nediagnozuoti. Ji gali pasireikšti bet kada per pirmuosius metus po gimdymo – ne tik iš karto.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Nuolatinis liūdesys arba tuštuma, kuri nepraeina
- Nesugebėjimas džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą
- Perdėtas nerimas dėl kūdikio sveikatos ar saugumo
- Mintys apie savęs žalojimą arba mintys, kad kūdikiui būtų geriau be jūsų
- Jausmas, kad esate bloga mama
- Sunkumai prisirišti prie kūdikio
- Fiziniai simptomai – galvos skausmai, virškinimo problemos, nuolatinis nuovargis
Jei atpažįstate save šiame sąraše – kreipkitės pagalbos. Pas šeimos gydytoją, ginekologą, psichologą. Gydymas veikia. Psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentai (kurie yra saugūs net žindančioms mamoms), gali iš esmės pakeisti situaciją.
Taip pat verta žinoti apie pogimdyminį nerimą, kuris dažnai lieka šešėlyje, nes PPD sulaukia daugiau dėmesio. Nerimas po gimdymo gali pasireikšti kaip nuolatinis jausmas, kad kažkas blogo atsitiks, nesugebėjimas atsipalaiduoti, obsesyvios mintys, panikų atakos. Tai taip pat gydoma ir nereikia su tuo gyventi.
Mityba po gimdymo – ką valgyti, kai neturi laiko net valgyti
Postpartum laikotarpiu kūnas atgauna jėgas po didžiulio išbandymo, o jei dar žindote – poreikiai dar didesni. Žindančiai mamai reikia papildomai apie 400–500 kalorijų per dieną. Tačiau realybė tokia, kad daugelis moterų po gimdymo valgo chaotiškai, skubotai arba tiesiog pamiršta valgyti.
Svarbiausi maistiniai elementai po gimdymo:
Geležis – gimdymo metu prarandamas kraujas, todėl geležies atsargos gali būti išeikvotos. Raudonoji mėsa, ankštiniai, lapinės daržovės, grūdiniai produktai – visa tai padeda atsigauti. Jei jaučiatės neįprastai pavargusi, verta pasidaryti kraujo tyrimą ir patikrinti feritino lygį.
Omega-3 riebalų rūgštys – svarbios tiek smegenų veiklai (o jūsų smegenims dabar tikrai reikia palaikymo), tiek kūdikio vystymuisi, jei žindote. Riebios žuvys, linų sėmenys, graikiniai riešutai – puikūs šaltiniai.
Baltymai – audinių atsistatymui, energijai, pieno gamybai. Kiaušiniai, ankštiniai, mėsa, žuvis, graikiškas jogurtas – lengvi ir greiti variantai, kai laiko maisto gaminimui beveik nėra.
Vanduo – žindančios mamos dažnai pamiršta gerti pakankamai skysčių. Paprastas patarimas: pasistatykite vandens butelį šalia vietos, kur žindote, ir gerkite kiekvieną kartą maitindamos kūdikį.
Dėl dietų ir svorio metimo po gimdymo – čia reikia būti labai atsargioms. Kūnas ką tik atliko stebuklą. Jam reikia laiko ir maisto, ne apribojimų. Sveikatos specialistai rekomenduoja neskubėti su svorio metimu bent 6 mėnesius po gimdymo, o žindančioms mamoms – dar ilgiau.
Fizinis aktyvumas – kada ir kaip grįžti prie judėjimo
Klausimas „kada galiu pradėti sportuoti?” yra vienas dažniausių po gimdymo. Ir atsakymas, kaip dažnai būna sveikatos klausimais, yra: priklauso.
Po natūralaus gimdymo be komplikacijų lengvas judėjimas – vaikščiojimas – gali prasidėti gana greitai, kai tik jaučiatės tam pasiruošusi. Tačiau intensyvesnis krūvis – bėgimas, šuoliai, sunkumai – rekomenduojamas ne anksčiau kaip po 12 savaičių, ir tik po to, kai dubens dugno fizioterapeutas įvertina jūsų būklę.
Po cezario pjūvio – viskas kiek ilgiau. Tai pilvo operacija, ir rando gijimas reikalauja laiko ir kantrybės. Paprastai rekomenduojama palaukti bent 8–12 savaičių prieš pradedant bet kokį intensyvesnį fizinį aktyvumą.
Kodėl dubens dugno fizioterapeutas yra ne prabanga, o būtinybė? Daugelyje Vakarų šalių vizitas pas dubens dugno fizioterapeutą po gimdymo yra standartinė praktika. Lietuvoje tai dar tik populiarėja, bet galimybė yra. Toks specialistas įvertins, kaip sugyja audiniai, ar nėra diastazės, kaip funkcionuoja dubens dugno raumenys, ir sudarys individualų pratimų planą. Tai gali išgelbėti nuo daugelio ilgalaikių problemų.
Pradėkite nuo kvėpavimo pratimų ir lengvo dubens dugno aktyvinimo – tai galima daryti jau pirmomis dienomis po gimdymo (jei jaučiatės gerai). Vėliau palaipsniui pridėkite vaikščiojimą, o dar vėliau – kitus pratimus.
Žindymas – tikrovė, kuri skiriasi nuo idealo
Žindymas dažnai vaizduojamas kaip natūralus, lengvas ir intuityvus procesas. Realybė – dažnai visai kitokia. Daugeliui moterų žindymas yra sunkus, skausmingas ir emociškai išsekantis, ypač pradžioje.
Įtrūkę spenelio, mastitas, pieno stoka arba, atvirkščiai, per didelis pieno kiekis, laktacijos krizės – visa tai yra dažnos problemos, su kuriomis susiduria žindančios mamos. Ir visa tai galima spręsti – su tinkama pagalba.
Laktacijos konsultantė – tai specialistė, kuri gali padėti išspręsti žindymo problemas. Jei žindymas skaudus, jei kūdikis nepriaugina svorio, jei turite klausimų dėl priėmimo prie krūties – kreipkitės į laktacijos konsultantę. Tai nėra kapituliacija, tai protingas sprendimas.
Ir dar vienas svarbus dalykas: jei žindymas jums netinka – dėl medicininių priežasčių, dėl psichologinių priežasčių, dėl bet kokių priežasčių – tai jūsų sprendimas. Mišinukas maitinamas kūdikis yra laimingas kūdikis. Laiminga mama yra geriausia mama.
Mastitas – pieno liaukų uždegimas – yra gana dažna komplikacija. Simptomai: karštis, skausmas krūtyje, paraudimas, gripo tipo jausmas. Jei atsiranda tokie simptomai – kreipkitės į gydytoją. Mastitas gydomas antibiotikais, ir žindymą paprastai galima tęsti (tai netgi rekomenduojama).
Kai postpartum kelionė tampa jūsų nauja pradžia
Postpartum laikotarpis yra vienas sudėtingiausių, bet kartu ir reikšmingiausių moters gyvenimo etapų. Jis keičia ne tik kūną – jis keičia tapatybę. Psichologai net turi terminą šiam reiškiniui: matrescence – tapimo mama procesas, kuris yra toks pat gilus ir transformuojantis kaip paauglystė.
Jūsų kūnas padarė kažką nuostabaus. Jam reikia laiko atsigauti – ir šis laikas matuojamas ne savaitėmis, o mėnesiais ir kartais metais. Tai normalu. Tai nėra nesėkmė.
Keletas dalykų, kuriuos verta įsiminti ir grįžti prie jų sunkiomis dienomis:
- Prašyti pagalbos – tai stiprybė. Leiskite žmonėms padėti. Konkretizuokite: „Ar galėtum atvežti vakarienę antradienį?” veikia geriau nei „Jei ko reikia – sakyk”.
- Palyginimai žudo džiaugsmą. Socialiniai tinklai rodo tik dalį tiesos. Kitos mamos taip pat verkia, taip pat jaučiasi pasiklydusios, taip pat abejoja savimi – jos tiesiog to nefilmuoja.
- Šeštų savaičių patikrinimas – tik pradžia. Tradicinis šešių savaičių vizitas pas ginekologą dažnai yra labai trumpas ir paviršutiniškas. Jei turite klausimų ar rūpesčių – neklauskite leidimo juos išsakyti. Klauskite.
- Partnerio sveikata irgi svarbu. Tėvai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją – apie 10% tėvų ją patiria. Tai taip pat reikia atpažinti ir gydyti.
- Jūs nesate vien tik mama. Rūpintis savimi – savo interesais, draugystėmis, kūnu, svajomis – tai ne egoizmas. Tai būtinybė. Tuščias indas nieko nepripildo.
Postpartum kelionė nėra linijinė. Bus gerų dienų ir labai sunkių dienų. Bus momentų, kai jaučiatės nepaprastai stipri, ir momentų, kai nežinosite, kaip išgyventi iki vakaro. Abu šie scenarijai yra normalūs. Abu yra laikini.
Rūpinkitės savimi su tokia pat meile ir kantrybe, su kokia rūpinatės savo kūdikiu. Jūs to nusipelnote – ne todėl, kad esate mama, o todėl, kad esate žmogus.
