Kas iš tikrųjų slepiasi po žodžiu „artritas”?
Daugelis žmonių, išgirdę žodį „artritas”, iškart įsivaizduoja senelį, kuris skundžiasi skaudančiais keliais prieš lietų. Tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė – artritas nėra viena liga, o visas spektras sąnarių ligų, kurios gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, net vaikus. Pasaulyje artrito forma serga daugiau nei 350 milijonų žmonių, o Lietuvoje šis skaičius taip pat nemenkas – sąnarių problemos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus.
Artritas – tai bendras terminas, apimantis daugiau nei 100 skirtingų sąnarių ligų ir būklių. Vienoms jų būdingas laipsniškas kremzlės irimas, kitoms – imuninės sistemos sukeltas uždegimas, dar kitoms – kristalų nusėdimas sąnariuose. Kiekvienas tipas turi savo priežastis, simptomus ir gydymo taktiką, todėl svarbu ne tik žinoti, kad skauda sąnariai, bet ir suprasti, kodėl jie skauda.
Osteoartritas – labiausiai paplitusi forma
Osteoartritas (OA) – tai degeneracinė sąnarių liga, kuri atsiranda dėl kremzlės nusidėvėjimo. Kremzlė yra ta minkšta, elastinga medžiaga, kuri dengia kaulų galus sąnariuose ir veikia kaip amortizatorius. Kai ji pradeda irti, kaulai ima trinti vienas į kitą, sukeldami skausmą, patinimą ir judėjimo apribojimus.
Dažniausiai osteoartritas pažeidžia kelius, klubus, rankas ir stuburą. Rizikos veiksniai apima:
- Amžių – kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, nes kremzlė natūraliai sensta
- Antsvorį – kiekvienas papildomas kilogramas sukuria papildomą apkrovą kelio sąnariams
- Ankstesnes traumas – senas menisko plyšimas ar kaulų lūžiai gali paspartinti kremzlės irimą
- Genetiką – jei tėvai ar seneliai sirgo OA, rizika išauga
- Profesiją – žmonės, kurių darbas susijęs su nuolatiniu klaupimusi, kilnojimu ar vibracija
Osteoartritas vystosi lėtai – dažnai pirmieji simptomai pasireiškia kaip ryto sustingimas, kuris praeina per 30 minučių, arba skausmas po fizinio krūvio. Vėliau skausmas tampa nuolatinis, sąnarys gali patinti, o judėjimo amplitudė mažėja. Kai kurie žmonės pastebi charakteringą traškėjimą ar girgždesį judant – tai vadinamas krepitacija ir rodo kremzlės pažeidimą.
Praktinis patarimas: Jei pastebite, kad po ilgo sėdėjimo ar miego sąnariai „atsileido” tik po kelių minučių judėjimo – tai gali būti ankstyvas osteoartrito ženklas. Neverta laukti, kol skausmas taps nepakeliamas – anksti pradėtas gydymas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą.
Reumatoidinis artritas – kai imuninė sistema atakuoja savą organizmą
Reumatoidinis artritas (RA) yra visiškai kitokia liga nei osteoartritas, nors simptomai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs. Čia kaltininkė yra pati imuninė sistema – ji klaidingai atakuoja sąnarių gleivinę (sinovinį audinį), sukeldama lėtinį uždegimą. Šis uždegimas ilgainiui gali sunaikinti ne tik kremzlę, bet ir patį kaulą.
RA dažniau serga moterys nei vyrai (santykis maždaug 3:1), o liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nors dažniausiai – tarp 30 ir 60 metų. Skirtingai nuo osteoartrito, reumatoidinis artritas paprastai pažeidžia sąnarius simetriškai – jei skauda dešinės rankos pirštai, greičiausiai skauda ir kairės. Taip pat būdingas ilgesnis ryto sustingimas – daugiau nei valanda.
Tačiau RA nėra tik sąnarių liga. Ji gali paveikti ir kitus organus:
- Plaučius (sukelti fibrozę)
- Širdį (padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką)
- Akis (sukelti sausumą ir uždegimą)
- Kraujagysles
Todėl RA gydymas yra kompleksinis ir reikalauja nuolatinio gydytojo reumatologo stebėjimo. Šiandien yra sukurta daug efektyvių vaistų – nuo tradicinių ligą modifikuojančių vaistų (DMARD), tokių kaip metotreksatas, iki modernių biologinių preparatų, kurie tikslingai blokuoja uždegimą sukeliančius baltymus.
Podagra, psoriazinis artritas ir kitos rečiau minimos formos
Podagra – tai artritas, kurį sukelia šlapimo rūgšties kristalų nusėdimas sąnariuose. Klasikinis podagros vaizdas – staigus, nepakeliamas didžiojo piršto skausmas naktį, kai sąnarys parausta, patinsta ir tampa itin jautrus net lengviausiam prisilietimui. Podagra dažniau serga vyrai, o rizikos veiksniai apima didelį raudonos mėsos, jūros gėrybių ir alkoholio (ypač alaus) vartojimą, taip pat tam tikrus vaistus nuo kraujospūdžio.
Gera žinia – podagra yra viena iš labiausiai kontroliuojamų artrito formų. Keičiant mitybą ir vartojant šlapimo rūgšties kiekį mažinančius vaistus (pvz., alopurinolį), galima pasiekti ilgalaikę remisiją.
Psoriazinis artritas atsiranda maždaug 30% žmonių, sergančių psoriaze – odos liga, kuriai būdingi raudoni, žvynuoti lopai. Šis artritas gali pažeisti bet kuriuos sąnarius, tačiau ypač dažnai – pirštų galiukus ir stuburą. Charakteristinis požymis – „dešrelės pirštai” (daktilitas), kai visas pirštas patinsta ir parausta.
Verta paminėti ir ankilozuojantį spondilitą – uždegiminis artritas, pažeidžiantis pirmiausia stuburą ir sakroiliakinius sąnarius. Jis dažniau pasireiškia jauniems vyrams ir gali sukelti stuburą „susiliejantį” į vieną kaulą, jei negydomas. Ryto sustingimas ir skausmas apatinėje nugaros dalyje, kuris gerėja judant (o ne ilsintis) – tai svarbūs šios ligos požymiai.
Kaip diagnozuojamas artritas ir kodėl nereikia atidėlioti vizito
Viena dažniausių klaidų – žmonės metus ar net ilgiau kęsdami sąnarių skausmą galvoja, kad „praeis savaime” arba geria nuskausminamuosius be jokio tyrimo. Tuo tarpu kai kurios artrito formos, ypač reumatoidinis artritas, per pirmuosius metus gali padaryti negrįžtamą žalą sąnariams.
Diagnozavimui gydytojai naudoja kelis metodus:
- Kraujo tyrimai – reumatoidinis faktorius (RF), anti-CCP antikūnai, uždegimo rodikliai (CRB, ONG), šlapimo rūgšties kiekis
- Vaizdiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos rodo kaulų pokyčius, MRT – minkštuosius audinius ir ankstyvus kremzlės pažeidimus, ultragarsas – uždegimą sinoviniame audinyje
- Sąnarių skysčio analizė – ypač svarbi podagros diagnostikai, kai ieškoma šlapimo rūgšties kristalų
- Fizinis tyrimas – gydytojas vertina sąnarių patinimą, šilumą, judėjimo amplitudę
Svarbu žinoti, kad šeimos gydytojas gali pradėti pirminę diagnostiką, tačiau sudėtingesniais atvejais būtina konsultacija pas reumatologą – specialistą, kuris geriausiai išmano sąnarių ligas.
Gydymo galimybės – nuo vaistų iki gyvenimo būdo pokyčių
Artrito gydymas priklauso nuo tipo, sunkumo ir individualių paciento savybių. Nėra vieno universalaus recepto, tačiau yra keletas pagrindinių krypčių.
Medikamentinis gydymas apima:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas. Mažina skausmą ir uždegimą, tačiau ilgalaikis vartojimas gali pažeisti skrandį ir inkstus
- Kortikosteroidai – prednizolono injekcijos ar tabletės greitai malšina ūminį uždegimą, tačiau nėra skirti ilgalaikiam naudojimui dėl šalutinių poveikių
- DMARD vaistai – metotreksatas, hidroksichlorokvinas, sulfasalazinas. Skirti reumatoidiniam ir psoriaziniam artritui, veikia lėčiau, bet modifikuoja pačią ligos eigą
- Biologiniai preparatai – TNF inhibitoriai (adalimumabas, etanerceptas) ir kiti. Brangūs, bet labai efektyvūs sunkiais atvejais
- Hialurono rūgšties injekcijos – naudojamos osteoartrito atveju, „sutepant” sąnarį
Fizioterapija ir kineziterapija yra neatsiejama artrito gydymo dalis. Specialiai parinkti pratimai stiprina raumenis aplink sąnarį, pagerina kraujotaką ir padeda išlaikyti judėjimo amplitudę. Tyrimai rodo, kad reguliari, bet saikinga fizinė veikla yra vienas efektyviausių būdų sulėtinti osteoartrito progresavimą.
Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai konservatyvios priemonės nebepadeda. Kelio ar klubo sąnario endoprotezavimas (pakeitimas dirbtiniu) šiandien yra rutininė operacija, grąžinanti žmonėms normalų gyvenimo kokybę.
Papildomi metodai – akupunktūra, šalto ir karšto terapija, balneoterapija (gydymas mineraliniu vandeniu) gali palengvinti simptomus kaip papildoma priemonė, tačiau negali pakeisti pagrindinio gydymo.
Mityba ir gyvenimo būdas – ar tikrai tai svarbu?
Trumpas atsakymas – taip, labai svarbu. Nors mityba negali išgydyti artrito, ji gali reikšmingai paveikti uždegimo lygį organizme ir ligos eigą.
Antiuždegiminis mitybos modelis, panašus į Viduržemio jūros dietą, yra labiausiai rekomenduojamas sergantiems artrito formomis, susijusiomis su uždegimu:
- Omega-3 riebalų rūgštys – riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė), linų sėmenys, graikiniai riešutai. Mažina uždegimą
- Spalvingos daržovės ir vaisiai – antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, prisidedančius prie sąnarių pažeidimo
- Alyvuogių aliejus – oleokantalis veikia panašiai kaip ibuprofenas
- Ciberžolė ir imbieras – natūralūs priešuždegiminiai junginiai
Tuo tarpu reikėtų riboti:
- Perdirbtas mėsos produktus ir raudoną mėsą (ypač sergant podagra)
- Rafinuotą cukrų ir baltus miltus
- Alkoholį
- Transriebalus (keptas maistas, konditerijos gaminiai)
Svorio kontrolė yra ypač svarbi sergantiems kelio ar klubo osteoartritu. Moksliškai įrodyta, kad 5 kg svorio sumažėjimas sumažina kelio sąnario apkrovą net 20 kg kiekvieno žingsnio metu. Tai reiškia, kad net nedidelis svorio kritimas gali labai pagerinti gyvenimo kokybę.
Miegas ir streso valdymas taip pat nėra smulkmenos. Lėtinis stresas didina uždegimą organizme, o prastas miegas blogina skausmo suvokimą. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar net paprastas pasivaikščiojimas gamtoje gali tapti vertinga gydymo dalimi.
Gyvenimas su artritu – ne pabaiga, o prisitaikymas
Artritas – tai lėtinė liga, su kuria reikia išmokti gyventi, o ne tik gydyti. Ir čia svarbu suprasti, kad šiuolaikinė medicina turi daug įrankių, kurie leidžia žmonėms su artrito diagnoze gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
Keletas praktinių patarimų kasdieniam gyvenimui:
- Judėkite, bet protingai – plaukimas, dviračio važiavimas ir vaikščiojimas yra geriausi pasirinkimai, nes nekrauna sąnarių. Vengti reikia aukšto smūgio sporto, kaip bėgimas betonu
- Naudokite pagalbinius įrankius – ergonominiai rankenos, specialios pirštinės, ortopediniai įdėklai gali labai palengvinti kasdienius darbus
- Planuokite dienas – jei žinote, kad rytais sąnariai sustingę, svarbiausius darbus atidėkite vėlesniam laikui
- Nekęskite skausmo tylomis – kalbėkite su gydytoju apie skausmo valdymą, nes nekontroliuojamas skausmas mažina gyvenimo kokybę ir gali sukelti depresiją
- Ieškokite palaikymo – pacientų grupės, psichologo pagalba ar tiesiog artimųjų supratimas gali labai padėti susidoroti su lėtinės ligos iššūkiais
Svarbu nepasiduoti ir mitui, kad artritas – tai senatvės liga, su kuria tiesiog reikia susitaikyti. Šiandien turime biologinius preparatus, kurie sustabdo reumatoidinio artrito progresavimą, turime endoprotezes, grąžinančias mobilumą, turime mitybos ir gyvenimo būdo žinių, kurios tikrai veikia. Kuo anksčiau diagnozuojama, kuo aktyviau žmogus dalyvauja savo gydyme – tuo geresni rezultatai.
Artritas nėra sakinys. Tai iššūkis, kuriam reikia tinkamo požiūrio, gero gydytojo ir noro rūpintis savimi. O tai – visiškai pasiekiama.
