Dantų priežiūra atrodo kaip savaime suprantamas dalykas – nusivalai ryte, nusivalai vakare, ir viskas tvarkoje. Bet jei pažvelgtume atidžiau, paaiškėtų, kad dauguma iš mūsų daro bent kelias klaidas, kurios ilgainiui atsiliepia dantenoms, emaliui ar net bendrai burnos mikroflorai. Šiame straipsnyje pasiknisime giliau – ne tik apie tai, kaip valytis dantis, bet ir apie tai, ko dažniausiai nežinome ar tiesiog pamirštame.
Šepetėlio pasirinkimas – ne toks paprastas dalykas, kaip atrodo
Parduotuvėje lentynos nukrautos dešimtimis šepetėlių variantų, ir dažnas žmogus tiesiog pagriebia tą, kuris gražiau atrodo arba pigesnis. Iš tiesų šepetėlio pasirinkimas turėtų priklausyti nuo jūsų dantenų būklės ir emalio jautrumo.
Minkšti šereliai (angliškai – soft) tinka daugumai suaugusiųjų, ypač jei dantenos linkusios kraujuoti ar yra jautrios. Vidutinio kietumo šepetėliai gali būti naudojami tik tada, jei dantenos sveikos ir stiprios – priešingu atveju rizikuojate pažeisti emalį ar sukelti dantenų recesiją (tai kai dantenos „traukiasi“ ir atidengia danties šaknį).
Elektrinis ar rankinis šepetėlis – tai jau antras klausimas, kurį žmonės dažnai užduoda. Tiesa ta, kad elektrinis šepetėlis paprastai atlieka geresnį darbą, nes generuoja daugiau judesių per minutę, negu galėtume padaryti ranka. Bet jei žmogus moka teisingai valytis rankiniu šepetėliu, skirtumas nebūna toks didelis, kaip reklamos bando įtikinti.
Valymo technika – kur dažniausiai suklystama
Čia gal ir slypi didžiausia problema. Daugelis valo dantis mechaniškai, be jokios sistemos – kelis kartus perbraukia priekinius dantis, greitai apeina galinius krūminius, ir viskas. Tačiau teisingas valymas turėtų trukti bent dvi minutes, o judesiai turėtų būti sukamieji, ne horizontalūs „pjovimo“ judesiai per dantis.
Verta įsivaizduoti burną kaip padalintą į keturias dalis – viršutinis kairysis, viršutinis dešinysis, apatinis kairysis, apatinis dešinysis kvadrantas. Kiekvienai daliai skiriama maždaug po 30 sekundžių. Toks metodas padeda išvengti situacijos, kai priekiniai dantys išvalyti idealiai, o galiniai krūminiai lieka apleisti – būtent ten dažniausiai ir prasideda kariesas.
Dantenų linija – kitas svarbus aspektas. Šepetėlį reikėtų laikyti 45 laipsnių kampu į dantenas, kad šeriai galėtų pasiekti tarpą tarp danties ir dantenos, kur kaupiasi apnašos. Daugelis to nedaro ir tiesiog braukia per danties paviršių, palikdami neišvalytą sritį prie pat dantenos.
Dantų siūlas – tas dalykas, kurį visi žada naudoti, bet retai naudoja
Tai tikriausiai populiariausias „nusidėjimas“ burnos higienoje. Odontologai tvirtina, kad šepetėlis pasiekia tik apie 60 procentų danties paviršiaus. Likusi dalis – tarpdančiai – lieka neišvalyta, jei nenaudojamas siūlas ar tarpdančių šepetėlis.
Būtent tarpdančiuose kaupiasi maisto likučiai, iš kurių formuojasi bakterijų nuosėdos, sukeliančios ne tik kariesą, bet ir nemalonų kvapą. Jei siūlas atrodo per sudėtingas ar neįprastas, galima pradėti nuo tarpdančių šepetėlių arba specialių laikiklių su įtemptu siūlu – jie kur kas patogesni pradedantiesiems.
Verta paminėti – siūlą reikėtų naudoti prieš valant dantis šepetėliu, o ne po to. Taip pašalinami maisto likučiai iš tarpų, o vėliau fluoro turinti pasta gali geriau pasiekti visus danties paviršius, įskaitant tuos tarpus.
Burnos skalavimo skysčiai – naudinga priedanga ar rinkodaros triukas?
Rinkoje esantys skalavimo skysčiai dažnai žada stebuklus – nuo kvapo šalinimo iki dantenų uždegimo prevencijos. Tiesa yra kur kas nuosaikesnė. Geras skalavimo skystis gali papildomai sumažinti bakterijų kiekį burnoje, bet jis niekada nepakeis mechaninio valymo šepetėliu ir siūlu.
Renkantis skalavimo skystį, verta atkreipti dėmesį į sudėtį – jei jame yra alkoholio, jis gali per stipriai džiovinti gleivinę, o tai ilgainiui sukelia dar didesnį diskomfortą. Žmonėms su jautriomis dantenomis ar sausos burnos sindromu geriau rinktis skysčius be alkoholio, su chlorheksidinu (bet tik trumpalaikiam naudojimui, receptu) arba su natūraliais antiseptikais, pavyzdžiui, arbatmedžio aliejumi.
Mityba ir jos poveikis dantų sveikatai
Sunku patikėti, bet tai, ką valgome, tiesiogiai veikia emalio būklę. Cukrus – akivaizdus priešas, bet ne mažiau kenksmingi ir rūgštingi maisto produktai, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, gazuoti gėrimai ar net vynas. Rūgštis laikinai suminkština emalį, todėl iš karto po tokio maisto valytis dantis nerekomenduojama – geriau palaukti bent 30 minučių, kitaip rizikuojama emalį tiesiog nutrinti šepetėliu.
Kalcio ir fosforo turintys produktai – pienas, sūris, riešutai – padeda atkurti emalio mineralinę sudėtį. Taip pat verta paminėti, kad kramtomoji guma be cukraus, ypač su ksilitoliu, gali padėti skatinti seilių išsiskyrimą, kuris natūraliai neutralizuoja rūgštis burnoje.
Vandens gėrimas taip pat turi reikšmės – ne tik dėl bendros hidratacijos, bet ir todėl, kad vanduo padeda išplauti maisto likučius tarp valymų. Jei burna sausa, bakterijoms kur kas lengviau daugintis, todėl žmonės, kenčiantys nuo sauso burnos jausmo, dažniau susiduria su kvapo problemomis ir kariesu.
Liežuvio valymas – dažnai pamirštas žingsnis
Nedaug kas prisimena, kad liežuvis taip pat kaupia bakterijas – ypač jo galinė dalis. Būtent ten dažnai slypi nemalonaus kvapo priežastis, net jei dantys išvalyti idealiai. Liežuvio valiklis (arba tiesiog šepetėlio galinė dalis su specialiais grioveliais) gali smarkiai sumažinti bakterijų kiekį burnoje.
Valymo technika paprasta – švelniai braukiama nuo liežuvio galo link priekio, kelis kartus praskalaujant valiklį po vandeniu. Svarbu nedaryti to per stipriai, nes liežuvio paviršius gana jautrus ir lengvai sudirginamas.
Kada verta susirūpinti ir kreiptis į odontologą
Namų priežiūra – tai pagrindas, bet ji niekada nepakeis profesionalios patikros. Odontologai rekomenduoja apsilankyti bent kartą per pusmetį, net jei niekas neskauda. Dantų akmenys, pradinis kariesas ar dantenų uždegimas dažnai neskauda iki tol, kol problema jau pakankamai išplitusi.
Signalai, kurių ignoruoti nereikėtų: kraujavimas valant dantis (tai ne norma, kaip kartais manoma, o dantenų uždegimo požymis), nuolatinis nemalonus kvapas nepaisant geros higienos, jautrumas šaltam ar karštam, arba baltos/tamsios dėmės ant emalio. Visi šie požymiai – signalas, kad reikia profesionalios pagalbos, o ne tiesiog daugiau pastos ar stipresnio šepetėlio.
Šypsenos kodas – kaip visa tai sudėlioti į kasdienybę
Jei žvilgtelėtume į visą šį straipsnį iš paukščio skrydžio, matytume, kad dantų priežiūra namuose nėra sudėtinga mokslo šaka – tai labiau apie nuoseklumą ir mažus, bet teisingus įpročius. Šepetėlis su minkštais šereliais, dvi minutės ryte ir vakare, siūlas prieš valymą, retkarčiais liežuvio valiklis, protingas požiūris į cukrų ir rūgštingus produktus, o kartą per pusmetį – vizitas pas odontologą. Štai ir visa formulė, be jokių stebuklingų priedų ar brangių procedūrų.
Svarbiausia – nesileisti apgaunamiems rinkodaros pažadų ir prisiminti, kad joks skalavimo skystis ar „stebuklinga“ pasta nepakeis paprasto, bet nuoseklaus rūpinimosi burna kasdien. Dantys, kaip ir visas kūnas, atsiliepia į reguliarumą – ne į vienkartines pastangas prieš svarbų įvykį ar po skausmingo signalo. Todėl jei šiandien dar neturite savo mažo rytinio-vakarinio rituale siūlo ar liežuvio valiklio – gal tai puiki proga pradėti, kol dantenos dar nespėjo paskųsti savęs skausmu.
