Kodėl namų matavimas – ne kaprizas, o būtinybė
Daugelis žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai ateina pas šeimos gydytoją arba kai jaučiasi blogai. Bet problema ta, kad kabinete išmatuotas kraujospūdis dažnai neatspindi tikrosios situacijos. Yra net specialus terminas – „baltojo chalato hipertenzija” – kai žmogus pas gydytoją nervuojasi, ir spaudimas šoktelėja, nors namuose viskas būna puiku. Ir atvirkščiai – kai kuriems žmonėms kabinete spaudimas atrodo normalus, o namuose jis nuolat per aukštas.
Štai kodėl namuose matuoti kraujospūdį yra tikrai prasminga. Ne tam, kad pakeistum gydytoją, bet tam, kad turėtum pilnesnį vaizdą apie tai, kas vyksta tavo organizme. Jei matuoji reguliariai ir vedi užrašus, gydytojui galėsi parodyti realią situaciją, o ne vieną atsitiktinį skaičių, kuris gali būti visiškai netipiškas.
Be to, reguliarus stebėjimas padeda pastebėti tendencijas. Gal spaudimas kyla po tam tikrų maistų? Gal po stresingo darbo savaitės? Gal po kavos ar alkoholio? Tai informacija, kurią galima surinkti tik namuose, savo kasdienėje aplinkoje.
Kaip išsirinkti tinkamą tonometrą
Parduotuvių lentynose tonometrų yra tikrai daug – nuo pigių iki brangių, nuo rankinių iki automatinių, nuo riešo iki peties. Ir čia žmonės dažnai pasimeta. Pabandysime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų svarbu.
Peties tonometrai yra patikimesni nei riešo. Tai nėra taisyklė be išimčių, bet medicinos specialistai paprastai rekomenduoja matuoti ant peties, nes ten arterija yra didesnė ir matavimas tiksliau atspindi širdies lygmens spaudimą. Riešo tonometrai labiau jautrūs padėčiai – jei riešas nėra tiksliai širdies lygyje, rezultatas gali skirtis. Tai nereiškia, kad riešo tonometras yra blogas, bet reikia žinoti jo ribotumą.
Automatiniai tonometrai – geriausia namų sąlygoms. Pusiau automatiniai ar rankiniai reikalauja tam tikrų įgūdžių – reikia mokėti klausytis pulsavimo garsų per stetoskopą. Automatinis pats pripučia manžetę, pats matuoja ir pats parodo rezultatą. Tai patogiausia ir mažiausiai klaidų sukelianti galimybė paprastam žmogui.
Rinkdamasis tonometrą atkreipk dėmesį į šiuos dalykus:
- Manžetės dydis – tai kritiškai svarbu. Per maža manžetė rodys per aukštą spaudimą, per didelė – per žemą. Išmatuok savo peties apimtį ir tikrink, ar manžetė tinka. Standartinė manžetė dažniausiai tinka 22–32 cm apimčiai, bet yra ir didesnės.
- Validacija – ieškok tonometrų, kurie yra kliniškai patvirtinti. Tai reiškia, kad prietaisas buvo testuotas ir jo tikslumas patvirtintas nepriklausomų tyrimų. Europos hipertenzijos draugija skelbia patvirtintų prietaisų sąrašus.
- Atminties funkcija – labai naudinga, jei prietaisas saugo ankstesnius matavimus. Dar geriau, jei gali sinchronizuoti su telefonu ar programa.
- Kaina – nebūtinai brangiausias yra geriausias. Galima rasti gerų tonometrų už 30–60 eurų. Tačiau labai pigūs (iki 15 eurų) dažnai nėra tikslūs.
Tinkamas matavimo laikas ir aplinkybės
Kraujospūdis nėra statiškas dydis – jis kinta per dieną, reaguoja į tai, ką veiki, ką valgei, kaip miegojai, ar esi nervingas. Todėl labai svarbu matuoti teisingomis aplinkybėmis, kitaip skaičiai bus beprasmiai.
Geriausi laikai matuoti:
Rytas – idealus pirmas matavimas. Matuok po to, kai atsikėlei, apsiprautei, bet prieš valgydamas ir prieš gerti kavą ar vaistus. Tai vadinamasis „bazinis” spaudimas, kuris geriausiai atspindi tavo tikrąją būklę.
Vakaras – antras matavimas, paprastai prieš miegą arba vakare po darbo. Tai leidžia pamatyti, kaip diena paveikė tavo spaudimą.
Ko vengti prieš matavimą:
- Kavos, arbatos su kofeinu – palaukite bent 30 minučių
- Rūkymo – bent 30 minučių pertrauka
- Fizinio krūvio – palaukite bent 30 minučių po aktyvios veiklos
- Valgymo – geriausia matuoti tuščiu skrandžiu arba praėjus bent valandai po valgio
- Streso ar emocinio susijaudinimo – jei ką tik turėjai įtemptą pokalbį ar susijaudinai, palaukite 10–15 minučių
Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėk. Tai nėra perdėtas reikalavimas – kraujospūdis tikrai normalizuojasi per kelias minutes ramaus sėdėjimo. Jei matuosi iškart atėjęs iš lauko ar po greito ėjimo, rezultatas bus klaidingas.
Kaip teisingai matuoti – žingsnis po žingsnio
Net ir geriausias tonometras duos netikslų rezultatą, jei matuosi neteisingai. Čia yra keletas detalių, kurios daro tikrą skirtumą.
Padėtis: Sėdėk ant kėdės su nugara atremta į atlošą. Kojos turi stovėti ant grindų – nesukryžiuok kojų, nes tai gali padidinti spaudimą. Ranka, ant kurios matuosi, turi gulėti ant stalo ar kito paviršiaus širdies lygyje. Jei ranka kabo žemiau arba kyla aukščiau – rezultatas bus netikslus.
Manžetės uždėjimas: Manžetė turi būti uždėta tiesiai ant odos, ne ant drabužių. Ji turi būti maždaug 2–3 cm aukščiau alkūnės linijos. Manžetė neturi būti per stipriai ar per silpnai priveržta – turėtum galėti įkišti du pirštus po manžete. Jei ji per laisva, spaudimas bus per žemas.
Matavimo metu: Nekalbėk, nejudėk, nekryžiuok kojų. Tiesiog ramiai sėdėk ir leisk prietaisui dirbti. Kai kurie žmonės žiūri į ekraną ir nervuojasi – geriau žiūrėk į šoną ar užsimerk.
Matuok du ar tris kartus: Vienas matavimas nėra pakankamas. Rekomenduojama išmatuoti du kartus su 1–2 minučių pertrauka ir užsirašyti vidurkį. Pirmasis matavimas dažnai būna šiek tiek aukštesnis – tai normalu.
Kuris petys? Paprastai rekomenduojama matuoti ant kairės rankos, nes ji arčiau širdies. Tačiau iš pradžių išmatuok ant abiejų rankų – jei skirtumas yra daugiau nei 10 mmHg, tai verta aptarti su gydytoju. Toliau matuok ant tos rankos, kur spaudimas didesnis.
Ką reiškia tie skaičiai
Tonometras parodo du skaičius – pavyzdžiui, 120/80. Pirmasis (didesnis) yra sistolinis spaudimas – tai spaudimas arterijose, kai širdis susitraukia. Antrasis (mažesnis) yra diastolinis – tai spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių.
Štai kaip interpretuoti rezultatus pagal šiuolaikines gaires:
- Iki 120/80 mmHg – optimalus spaudimas. Puiku.
- 120–129 / mažiau nei 80 mmHg – padidėjęs normalus. Verta stebėti.
- 130–139 / 80–89 mmHg – I laipsnio hipertenzija. Reikia keisti gyvenimo būdą ir pasitarti su gydytoju.
- 140/90 mmHg ir daugiau – II laipsnio hipertenzija. Reikalingas gydytojo įvertinimas ir dažnai medikamentinis gydymas.
- 180/120 mmHg ir daugiau – hipertenzinė krizė. Reikalinga skubi medicinos pagalba.
Svarbu suprasti, kad vienas aukštas matavimas dar nereiškia hipertenzijos. Diagnozė nustatoma remiantis kelių matavimų vidurkiu per tam tikrą laikotarpį. Todėl ir svarbu vesti dienoraštį, o ne reaguoti į kiekvieną atskirą skaičių.
Taip pat atkreipk dėmesį į pulsą, kurį dauguma tonometrų irgi parodo. Normalus ramybės pulsas yra 60–100 k/min. Jei pulsas reguliariai per aukštas ar per žemas, tai irgi verta aptarti su gydytoju.
Kraujospūdžio dienoraštis – kaip ir kodėl jį vesti
Reguliarus matavimas be užrašų yra kaip kelionė be žemėlapio – gali matyti, kur esi dabar, bet nežinai, kur buvai ir kur eini. Dienoraštis leidžia pamatyti tendencijas, o tai yra tikroji namuose matavimo vertė.
Dienoraštyje užsirašyk:
- Datą ir laiką
- Sistolinio ir diastolinį spaudimą
- Pulsą
- Ant kurios rankos matavai
- Pastabas – ar gerai miegojai, ar vartoji vaistus, ar buvo streso, ar valgei sūriai
Galima naudoti paprastą sąsiuvinį, Excel lentelę arba specialias programėles telefone. Yra nemokamų programėlių, kurios automatiškai braižo grafikus ir skaičiuoja vidurkius – tai labai patogu. Kai kurie tonometrai turi Bluetooth ir sinchronizuojasi su telefonu automatiškai.
Gydytojui nešk dienoraštį kiekvieną vizitą. Tai leis jam matyti tikrą vaizdą, o ne tik tą vieną matavimą, kurį padarė kabinete. Daugelis gydytojų tai labai vertina ir gali priimti geresnius sprendimus dėl gydymo ar jo koregavimo.
Kiek dažnai matuoti? Jei kraujospūdis normalus ir tiesiog nori stebėti – pakanka kartą ar du per savaitę. Jei esi diagnozuotas su hipertenzija arba tik pradėjai vartoti vaistus – matuok kasdien, geriausia du kartus per dieną (rytas ir vakaras), bent pirmąsias kelias savaites.
Dažniausios klaidos, kurios gadina rezultatus
Žmonės daro tas pačias klaidas vėl ir vėl, o paskui stebisi, kodėl skaičiai šokinėja arba kodėl namuose ir pas gydytoją tokie skirtingi rezultatai. Štai ką dažniausiai darome ne taip.
Matuojame per greitai po fizinio aktyvumo. Ką tik grįžai iš pasivaikščiojimo ar pakilai laiptais – palaukite bent 20–30 minučių. Net ir nedidelis fizinis aktyvumas laikinai pakelia spaudimą.
Kalbame ar judame matavimo metu. Pokalbis matavimo metu gali padidinti spaudimą 10–15 mmHg. Tai reikšmingas skirtumas.
Matuojame ant drabužių. Manžetė turi liesti odą. Storas megztinis ar striukė po manžete iškraipo rezultatą.
Nesėdime tiesiai. Atsirėmimas į kėdę, tiesios nugaros laikysena – tai nėra tik formalumas. Jei sėdi susikūprinęs ar ant sofos krašto, rezultatas gali skirtis.
Matuojame tik tada, kai blogai jaučiamės. Tai suteikia iškreiptą vaizdą – matai tik aukštus skaičius, nes matuoji tik krizės momentais. Reguliarus matavimas leidžia matyti tikrą vidurkį.
Panikuojame dėl vieno aukšto matavimo. Vienas 150/95 matavimas po stresingo darbo dienos dar nereiškia, kad reikia skubėti pas gydytoją. Palaukite, atsipalaiduokite, išmatuokite dar kartą po 10 minučių. Jei ir tada aukštas – tada verta susirūpinti.
Niekada nekalibravome tonometro. Prietaisai laikui bėgant gali tapti netikslūs. Rekomenduojama kartą per metus patikrinti tonometro tikslumą – galima atnešti į gydytojo kabinetą ir palyginti su jų prietaisu.
Kai skaičiai kalba – klausyk jų, bet nepersistengk
Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas namuose yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių dalykų, kuriuos gali padaryti dėl savo sveikatos. Tai nereikalauja daug laiko – du matavimai per dieną užtrunka gal 5 minutes. Nereikalauja daug pinigų – geras tonometras kainuoja kaip keli restorano vizitai. Tačiau informacija, kurią gauni, gali būti tikrai vertinga.
Tačiau čia yra svarbus niuansas – žmonės kartais pradeda per daug obsesiškai matuotis. Matuoja po kiekvieno valgio, po kiekvienos emocijos, kiekvieną valandą. Tai sukelia priešingą efektą – nuolatinis nerimas dėl skaičių pats savaime kelia spaudimą. Jei pastebėji, kad matavimas tampa obsesija, geriau sumažink dažnumą ir pasikalbėk su gydytoju.
Svarbiausia – naudoti matavimus kaip informaciją, o ne kaip priežastį panikuoti. Aukštas spaudimas yra signalas, kad kažkas vyksta – galbūt per mažai miegi, per daug stresuoji, per daug sūriai valgai, per mažai judies. Tai galimybė kažką keisti, o ne bausmė. Ir jei spaudimas nuolat per aukštas nepaisant gyvenimo būdo pokyčių – tai signalas kreiptis į gydytoją, kuris gali padėti.
Namų matavimas nėra gydytojo pakaitalas. Tai partnerystė – tu surenki duomenis, gydytojas padeda juos interpretuoti ir priimti sprendimus. Kartu tai veikia daug geriau nei vienas atsitiktinis matavimas kartą per metus kabinete.
Pradėk paprastai: nusipirk patikimą tonometrą, matuok ryte ir vakare, užsirašyk rezultatus. Po mėnesio turėsi tikrą vaizdą apie savo kraujospūdį – ir tai jau bus didelis žingsnis link sąmoningo rūpinimosi savo sveikata.
