Žiema Lietuvoje moka būti negailestinga – vėjas kandžiojasi į veidą, oda pleišėja, pirštai galuose sustingsta per kelias minutes lauke. Šalčio pažeidimai nėra vien tik nušalimai, apie kuriuos girdime žiniasklaidoje kalbant apie ekstremalias situacijas. Tai ir kasdieniai dalykai – sausa, įtrūkusi oda, silpnesnis kraujo apytakos veikimas, dažnesnis peršalimas, net nuotaikos svyravimai, kuriuos sukelia ilgalaikis buvimas šaltyje. Gera žinia ta, kad daugumą šių problemų galima sušvelninti arba visai išvengti naudojant tai, ką turime po ranka – natūralius metodus, kurie veikia ne blogiau nei vaistinėse pirkti preparatai.
Kodėl šaltis taip stipriai veikia organizmą
Kai temperatūra krenta, kūnas pradeda gintis – kraujagyslės odoje susiaurėja, kad išsaugotų šilumą gyvybiškai svarbiems organams. Būtent dėl to pirštai, ausys, nosis pirmiausia ir nukenčia – jie tolimiausi nuo šerdies ir gauna mažiausiai kraujo. Ilgainiui tai gali sukelti odos pažeidimus, sausumą, net mikroįtrūkimus, per kuriuos lengviau patenka bakterijos.
Be to, šaltas oras dažniausiai yra ir sausas oras. Tai reiškia, kad oda praranda drėgmę daug greičiau nei vasarą, nors mums atrodo, kad prakaituojame mažiau, todėl ir dehidratacijos rizikos lyg ir nėra. Iš tikrųjų yra, tik ji slapstosi.
Odos apsauga – kur viskas prasideda
Nušalimai ir įprastas odos sudirginimas dažniausiai prasideda nuo to, kad oda tiesiog nebūna tinkamai paruošta prieš išeinant į lauką. Čia natūralūs aliejai atlieka didelį darbą. Kokosų aliejus, ožkos pieno sviestas, taip pat vadinamas shea sviestu, ar net paprastas alyvuogių aliejus, patepti ant veido ir rankų prieš išeinant, sukuria plonytę apsauginę plėvelę, kuri sulaiko šilumą ir neleidžia vėjui taip greitai išgarinti drėgmės iš odos.
Man pačiam labai patinka namuose gaminamas mišinys – shea sviestas su keliais lašais rozmarinų eterinio aliejaus. Rozmarinas ne tik maloniai kvepia, bet ir skatina lokalią kraujotaką, todėl oda greičiau atsigauna po šalčio poveikio.
- Prieš išeinant tepkite riebų kremą arba aliejų bent 15–20 minučių anksčiau, kad jis spėtų įsigerti.
- Vengti alkoholiu paremtų losjonų žiemą – jie tik dar labiau išsausina odą.
- Lūpoms naudoti bičių vaško pagrindu pagamintą balzamą, ne vazeliną, nes vaškas sukuria tvirtesnę apsaugą.
Imbieras, česnakas ir kitos senelės virtuvės gudrybės
Šildantis maistas nėra vien graži frazė iš receptų knygų. Imbieras iš tiesų didina kūno vidinę temperatūra – jame esantys junginiai, vadinami gingeroliais, plečia kraujagysles ir skatina kraujotaką. Puodelis karštos arbatos su šviežiu imbieru, citrina ir šaukšteliu medaus ne tik sušildo, bet ir sustiprina imuninę sistemą, kuri žiemą būna labiau apkrauta.
Česnakas – dar vienas senas, bet neišsenkantis pagalbininkas. Jis turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, todėl padeda organizmui greičiau atsigauti po peršalimo ar net padeda jo išvengti. Galima valgyti žalią, galima dėti į sriubas, svarbiausia – reguliarumas, ne vienkartinis šaukštas per savaitę.
Cinamonas, gvazdikėliai, juodieji pipirai – visi šie prieskoniai turi termogenines savybes, tai reiškia, kad jie skatina kūno šilumos gamybą. Pridėkite juos į kavą, arbatą ar net avižinę košę – ir jausitės šilčiau ilgesnį laiką nei vien apsivilkę storesnį megztinį.
Kraujotakos gerinimas – judėjimas ir masažas
Sėdint visą dieną prie kompiuterio ir tikintis, kad organizmas pats susitvarkys su šalčio poveikiu, deja, taip nebus. Kraujotaka reikalauja judesio. Net trumpas penkių minučių pasivaikščiojimas kabinete ar keli pritūpimai gali žymiai padidinti kraujo apytaką galūnėse.
Rankų ir kojų masažas su šiltu aliejumi – dar viena sena, bet veiksminga praktika. Švelniai masažuojant pirštus, delnus, padus, skatinama kraujotaka būtent tose vietose, kurios labiausiai kenčia nuo šalčio. Galima naudoti sezamo aliejų, kuris tradicinėje ajurvedos medicinoje laikomas šildančiu ir kraujotaką gerinančiu.
Kontrastinis dušas taip pat verta paminėti – nors iš pradžių atrodo baisokai, trumpas šalto vandens srautas ant kojų ar rankų po šilto dušo iš tikrųjų treniruoja kraujagysles greičiau reaguoti į temperatūros pokyčius. Tai naudinga tiems, kurie dažnai kenčia nuo šaltų pirštų net patalpoje.
Žolelės ir arbatžolės, kurios saugo iš vidaus
Žolininkystė žiemą turi savo klasiką. Ramunėlė, mėta, čiobrelis – ne tik malonūs skoniai, bet ir realūs pagalbininkai. Čiobrelis, pavyzdžiui, turi stiprų antiseptinį poveikį ir dažnai naudojamas kvėpavimo takų problemoms, kurios žiemą pasireiškia dažniau dėl sauso ir šalto oro.
Ganoderma, dar vadinama reishi grybu, taip pat vertinama dėl imuninę sistemą stiprinančio poveikio. Nors ji nėra tokia populiari kaip imbieras ar čiobrelis, vis dažniau pasirodo natūralios medicinos parduotuvėse ir verta jai duoti šansą, ypač tiems, kurie dažnai serga žiemą.
Šaltalankiai – lietuviškas auksas, kurio nereikia toli ieškoti. Jie turi itin daug vitamino C, dažnai net daugiau nei citrusiniai vaisiai. Uogas galima šaldyti vasarą ir naudoti žiemą arbatoms ar tiesiog valgyti su medumi.
Kada natūralių priemonių jau nebeužtenka
Svarbu nepamiršti ribos – jei pirštai ar ausys tampa nejautrūs, blyškūs, o oda pradeda įgauti melsvą atspalvį, tai jau ne paprastas šalčio diskomfortas, o galimas tikras nušalimas. Tokiu atveju natūralūs metodai gali padėti kaip papildoma priemonė, bet ne kaip pagrindinis gydymas. Reikia šiltai, bet ne karštai sušildyti pažeistą vietą (jokiu būdu netrinti sniegu, tai mitas, kuris tik pablogina situaciją) ir kreiptis į gydytoją, jei jautrumas negrįžta per pusvalandį ar ilgiau.
Ką verta įsidėmėti šiai žiemai
Šalčio pažeidimai dažniausiai nėra kažkas, kas nutinka staiga be jokio įspėjimo – organizmas siunčia signalus gerokai anksčiau, tik dažnai juos ignoruojame, manydami, kad tiesiog reikia „ištverti“. Iš tikrųjų pakanka nedidelių, bet nuoseklių žingsnių: patepti odą prieš išeinant, gerti šiltą arbatą su imbieru ar cinamonu, nepamiršti judesio net trumpais protrūkiais per dieną, o vakare skirti kelias minutes rankų ar kojų masažui.
Natūralūs metodai neveikia kaip stebuklinga piliulė per naktį, bet naudojami reguliariai, jie sukuria realų skirtumą – oda mažiau pleišėja, kraujotaka geriau reaguoja į temperatūros pokyčius, o organizmas apskritai lengviau ištveria šaltą sezoną. Ir svarbiausia – nereikia laukti, kol pirmieji simptomai jau bus rimti. Prevencija visada kainuoja mažiau nei gydymas, tiek pinigine, tiek sveikatos prasme.
