Dvi praktikos, vienas klausimas
Kiekvienas, kuris bent kartą yra žengęs koją į sporto salę ar pradėjęs domėtis sveika gyvensena, anksčiau ar vėliau susiduria su šiuo klausimu. Pilates ar joga? Abi praktikos atrodo panašios iš pirmo žvilgsnio – kilimėlis, lėti judesiai, dėmesys kvėpavimui, ramesnė atmosfera nei, tarkime, bokso treniruotėje. Tačiau iš tiesų tai yra labai skirtingi dalykai, ir pasirinkimas tarp jų gali turėti realią įtaką tam, kaip jausitės po mėnesio, po pusmečio ar po metų.
Šiame straipsnyje nesistengiu įrodyti, kad viena praktika yra geresnė už kitą – nes tokio universalaus atsakymo tiesiog nėra. Vietoj to pabandysime išsiaiškinti, kas iš tiesų slepiasi po šiais pavadinimais, kuo jos skiriasi, ir svarbiausia – kuri iš jų labiau tinka jums.
Iš kur visa tai atsirado?
Prieš lyginant, verta suprasti kilmę. Joga – tai tūkstančius metų skaičiuojanti praktika, kilusi iš Indijos. Ji nėra tik fiziniai pratimai. Tradiciškai joga apima aštuonis „kelius” arba „šakas”, iš kurių fizinės pozos (asanos) yra tik viena dalis. Likusios apima etikos principus, kvėpavimo pratimus, meditaciją ir dvasinį tobulėjimą. Tai, ką šiandien vadiname „joga” Vakarų pasaulyje, dažniausiai yra tik fizinis aspektas – ir net tai yra labai įvairi praktika, nes jogos stilių yra daugybė: hatha, vinyasa, ashtanga, yin, kundalini ir dar daug kitų.
Pilates – visiškai kitokia istorija. Šią sistemą XX amžiaus pradžioje sukūrė vokietis Josephas Pilatesʼas. Jis buvo silpnos sveikatos vaikas, vėliau tapo gimnastikos, bokso ir kitų sporto šakų entuziastu. Pirmojo pasaulinio karo metu jis dirbo su sužeistais kariais ir pradėjo kurti pratimų sistemą, kuri padėtų žmonėms atgauti jėgas ir mobilumą. Vėliau jis apsistojo Niujorke, kur jo metodas tapo itin populiarus tarp šokėjų – ir tai nėra atsitiktinumas, nes pilates puikiai ugdo tą specifinį kūno kontrolės ir elegancijos jausmą.
Taigi jau iš kilmės matome skirtumą: joga – holistinė, dvasinė ir fizinė praktika su tūkstantmečių istorija. Pilates – XX amžiaus reabilitacinė ir fizinė sistema, sukurta konkrečiam tikslui.
Kas iš tiesų vyksta kūne?
Čia prasideda tikrasis skirtumas, kurį jausite kiekvienoje treniruotėje.
Pilates yra orientuotas į vadinamąjį „powerhouse” – tai centrinė kūno zona, apimanti pilvo raumenis, nugaros apatinius raumenis, dubens dugną ir klubų raumenis. Kiekvienas pilates pratimas, nesvarbu, ar tai būtų paprasta kojų kėlimo serija, ar sudėtingesnis „teaser”, yra pagrįstas šio centro aktyvinimu. Pratimai atliekami lėtai, kontroliuotai, su dideliu dėmesiu tiksliai technikai. Pilates taip pat labai akcentuoja stuburo mobilumą – ne tik lankstumą, bet ir gebėjimą sąmoningai valdyti kiekvieną stuburo segmentą.
Joga veikia plačiau. Priklausomai nuo stiliaus, ji gali ugdyti lankstumą, jėgą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Tačiau joga labiau orientuota į visą kūną kaip vienumą – pozos (asanos) dažnai apima vienu metu dirbančias kelias kūno dalis. Be to, joga turi aiškų ryšį su kvėpavimu (pranajama) ir psichologine būsena – daugelyje jogos stilių kvėpavimas yra ne tik pagalbinė priemonė, bet ir pagrindinis judėjimo variklis.
Praktiškai tai reiškia: po pilates treniruotės dažnai jausite, kad „rado” raumenis, apie kurių egzistavimą anksčiau nežinojote – ypač giluminius pilvo ir nugaros raumenis. Po jogos treniruotės – priklausomai nuo stiliaus – galite jaustis ir fiziškai pavargę, ir psichiškai nusiraminę.
Nugaros skausmas, reabilitacija ir kiti sveikatos klausimai
Tai tema, kuri domina labai daugelį. Ir čia pilates turi gana aiškų pranašumą – bent jau tam tikrose situacijose.
Pilates buvo sukurtas kaip reabilitacinė sistema, ir tai jausti. Daugelis fizioterapeutų ir ortopedų rekomenduoja pilates žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio nugaros skausmo, po operacijų ar traumų. Tyrimai rodo, kad reguliari pilates praktika gali reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą ir pagerinti funkcinį judėjimą. Tai nėra stebuklas – tiesiog logika: kai giluminiai stabilizuojantys raumenys tampa stipresni ir labiau koordinuoti, stuburas gauna geresnę atramą.
Joga taip pat gali padėti su nugaros skausmu, tačiau čia svarbu pasirinkti tinkamą stilių. Yin joga ar restorativní joga – puikus pasirinkimas žmonėms, kuriems reikia minkšto, atpalaiduojančio poveikio. Tačiau dinamiški stiliai, kaip ashtanga ar vinyasa, gali būti per intensyvūs žmonėms su tam tikromis problemomis, ypač jei technika dar nėra įsisavinta.
Svarbus niuansas: jei turite konkrečių sveikatos problemų, prieš pradėdami bet kurią iš šių praktikų, pasitarkite su gydytoju ar fizioterapeutu. Ir visada ieškokite kvalifikuoto instruktoriaus – ypač pradžioje.
Kalbant apie kitas sveikatos sritis:
- Streso valdymas ir miegas – čia joga turi aiškų pranašumą. Reguliari jogos praktika, ypač apimanti meditaciją ir kvėpavimo technikas, gali reikšmingai sumažinti kortizolio lygį ir pagerinti miego kokybę.
- Kaulų tankis – abiejų praktikų poveikis čia yra ribotas, nes jos nėra jėgos treniruotės klasikine prasme. Tačiau tam tikri pilates pratimai su pasipriešinimu (ypač naudojant reformer aparatą) gali turėti teigiamą poveikį.
- Dubens dugno sveikata – pilates čia yra aiškus lyderis. Dubens dugno raumenų stiprinimas yra integruota pilates sistemos dalis, todėl ši praktika ypač rekomenduojama po gimdymo ar moterims, turinčioms dubens dugno disfunkcijų.
Kalorijos, svoris ir kūno kompozicija
Būkime sąžiningi – daugelis žmonių, pradėdami bet kurią treniruotę, galvoja ir apie svorį. Ir čia reikia aiškiai pasakyti: nei pilates, nei joga nėra pirminis pasirinkimas tiems, kurių pagrindinis tikslas yra kalorijų deginimas.
Vidutinė pilates treniruotė sudegina apie 170–250 kalorijų per valandą (priklausomai nuo intensyvumo ir kūno svorio). Joga – panašiai, nors dinamiški stiliai kaip vinyasa ar ashtanga gali pasiekti 300–400 kalorijų per valandą. Palyginimui, bėgimas ar HIIT treniruotė sudegina žymiai daugiau.
Tačiau tai nereiškia, kad šios praktikos nenaudingos kūno kompozicijai. Ilgalaikėje perspektyvoje pilates gali reikšmingai pakeisti kūno formą – ne tiek mažindamas svorį, kiek keisdamas raumenų tonusą ir laikyseną. Žmonės, reguliariai praktikuojantys pilates, dažnai pastebi, kad atrodo „ilgesni” ir „tvirtesni”, net jei svarstyklių rodmuo nepasikeitė. Tai yra raumenų tonuso ir laikysenos keitimosi rezultatas.
Joga, savo ruožtu, gali netiesiogiai padėti valdyti svorį per streso mažinimą – nes lėtinis stresas ir aukštas kortizolio lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie svorio augimo, ypač pilvo srityje.
Psichologinis aspektas – ko jūs iš tiesų ieškote?
Tai klausimas, kurio daugelis neužduoda, bet kuris yra labai svarbus.
Joga – tai ne tik fizinė praktika. Net ir labai „sekuliariuose” jogos užsiėmimuose paprastai yra bent šiek tiek dėmesio skiriama vidinei būsenai, kvėpavimui, sąmoningumui. Daugeliui žmonių tai yra didžiulis privalumas – joga tampa savotiška meditacija judesyje, laiku sau, atsitraukimu nuo kasdienio triukšmo. Tyrimai nuosekliai rodo, kad reguliari jogos praktika mažina nerimo ir depresijos simptomus, gerina bendrą psichologinę gerovę.
Pilates yra labiau „techninis”. Tai nereiškia, kad jis neturi psichologinės naudos – koncentracija, reikalinga kiekvienam pratimui atlikti teisingai, savotiškai „išvalo” mintis ir verčia būti čia ir dabar. Tačiau pilates retai kada turi dvasinę ar filosofinę dimensiją. Jei ieškote praktikos, kuri padėtų ne tik kūnui, bet ir protui, joga greičiausiai bus artimesnė.
Kita vertus, jei jus erzina dvasiniai elementai, mantrų kartojimas ar filosofiniai pokalbiai treniruotės metu – pilates bus daug patogesnė erdvė. Čia galite tiesiog dirbti su kūnu, be jokio „papildomo turinio”.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems
Jei vis dar nesate apsisprendę arba tiesiog norite žinoti, nuo ko pradėti – štai keletas konkrečių rekomendacijų:
Rinkitės pilates, jei:
- Turite lėtinį nugaros skausmą arba esate reabilitacijos stadijoje
- Norite sustiprinti centrinę kūno zoną ir pagerinti laikyseną
- Esate po gimdymo ir norite atkurti dubens dugno bei pilvo raumenų funkciją
- Jus domina tikslus, techniškas darbas su kūnu
- Nenorite dvasinės ar filosofinės dimensijos treniruotėse
Rinkitės jogą, jei:
- Ieškote praktikos, kuri padėtų tiek kūnui, tiek protui
- Norite sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę
- Jus domina lankstumas ir mobilumas
- Norite bendruomenės ir filosofinio konteksto
- Mėgstate įvairovę – jogos stilių yra labai daug, ir visada galite rasti kažką naujo
Keletas universalių patarimų:
- Pirmąsias kelias savaites lankykite gyvus užsiėmimus su instruktoriumi, o ne mokykitės iš YouTube. Technika abiejose praktikose yra labai svarbi, ir klaidas pradžioje daug lengviau ištaisyti nei vėliau.
- Nebandykite iš karto pačių sudėtingiausių variantų. Pagrindai yra pagrindai dėl priežasties.
- Duokite sau bent 4–6 savaites, prieš darydami išvadas. Abiejų praktikų nauda dažnai pasijunta ne iš karto.
- Jei turite galimybę – išbandykite abi. Daugelis žmonių galiausiai praktikuoja ir vieną, ir kitą, nes jos puikiai papildo viena kitą.
Kai kilimėlis tampa gyvenimo būdu
Galiausiai, svarbiausias dalykas yra ne tai, kurią praktiką pasirinksite, o tai, ar iš viso pradėsite ir ar tęsite. Geriausia treniruotė yra ta, kurią iš tiesų darote – reguliariai, su malonumu, o ne ta, kurią teoriškai laikote „optimaliausia”.
Ir pilates, ir joga yra praktikos, kurios keičia žmones ilgalaikėje perspektyvoje. Tai nėra greiti sprendimai – nei vienai, nei kitai nereikia laukti stebuklų per dvi savaites. Tačiau žmonės, kurie jas praktikuoja metus, dvejus, penkerius – dažnai kalba apie tai kaip apie vieną geriausių sprendimų, kuriuos priėmė dėl savo sveikatos.
Pilates duos jums stiprų centrą, geresnę laikyseną ir gilesnį supratimą apie tai, kaip jūsų kūnas juda. Joga duos jums lankstumą, ramybę ir, jei būsite atviri, galbūt šiek tiek daugiau – ryšį su savimi, kurio šiuolaikiniame pasaulyje taip trūksta.
Galbūt klausimas nėra „pilates ar joga?” – galbūt klausimas yra „nuo ko pradėsiu šią savaitę?” Nes bet kuris žingsnis į priekį yra geresnis nei tobulo pasirinkimo laukimas.
