Kas iš tikrųjų yra psoriazė ir kodėl ji atsiranda?
Psoriazė – tai ne tik „keista odos liga”, kaip ją kartais apibūdina žmonės, kurie niekada su ja nesusidūrė. Tai lėtinė autoimuninė liga, kuri paveikia ne tik odą, bet ir žmogaus gyvenimo kokybę, psichologinę būseną, o kartais net sąnarius ir vidaus organus. Lietuvoje psoriaze serga apie 2–3 procentai gyventojų, nors tikslūs skaičiai sunkiai nustatomi – dalis žmonių tiesiog niekada nekreipia į gydytoją.
Kas vyksta organizme? Normaliai odos ląstelės atsinaujina maždaug per 28–30 dienų. Sergant psoriaze, šis procesas sutrumpėja iki 3–7 dienų. Ląstelės dauginasi taip greitai, kad spėja kauptis ant odos paviršiaus – susidaro tipiški sidabriniai žvynai ant raudonų dėmių. Tai nėra infekcija, tai nėra alerginė reakcija ir tikrai nėra kažkas, kuo galima užsikrėsti. Šis mitas vis dar gyvas, ir jis labai skaudina sergančiuosius.
Psoriazės priežastys yra kompleksinės. Genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį – jei vienas iš tėvų serga psoriaze, tikimybė, kad vaikas taip pat susirgs, siekia apie 15–20 procentų. Jei abu tėvai serga – tikimybė išauga iki 50–70 procentų. Tačiau genetika nėra vienintelis veiksnys. Ligai išsivystyti reikia tam tikrų „trigerių” – provokuojančių veiksnių.
Dažniausi psoriazės provokuojantys veiksniai:
- Stresas – vienas labiausiai dokumentuotų trigerių
- Infekcijos, ypač streptokokinės anginos
- Tam tikri vaistai (beta adrenoblokatoriai, ličio preparatai, kai kurie priešmaliarijos vaistai)
- Odos traumos (Kebnerio fenomenas – psoriazė atsiranda traumuotose vietose)
- Alkoholis ir rūkymas
- Hormoniniai pokyčiai
- Saulės nudegimas
Psoriazės formos – ne visos vienodos
Daugelis žmonių mano, kad psoriazė – tai viena liga su vienu veidu. Iš tikrųjų ji turi kelias formas, ir kiekviena jų elgiasi skirtingai, reikalauja skirtingo požiūrio ir gydymo.
Apnašinė (plokštelinė) psoriazė – labiausiai paplitusi forma, kuria serga apie 80–90 procentų visų psoriazės pacientų. Pasireiškia aiškiai apibrėžtomis raudonomis dėmėmis su sidabriniais žvynais. Dažniausiai atsiranda ant alkūnių, kelių, galvos odos ir apatinės nugaros dalies.
Lašelinė psoriazė – dažniau pasireiškia vaikams ir jaunuoliams po streptokokinės infekcijos. Atrodo kaip maži, lašo formos raudoni taškeliai, išsibarstę po visą kūną. Dažnai praeina savaime arba po gydymo, nors kai kuriais atvejais vėliau išsivysto apnašinė forma.
Inversinė psoriazė – atsiranda odos raukšlėse: pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis. Čia nėra tipiškų žvynų, nes drėgna aplinka juos „ištirpdo”. Matosi lygios, ryškiai raudonos dėmės, kurios dažnai trinasi ir sukelia diskomfortą.
Pustulozinė psoriazė – reta, bet rimta forma. Ant odos atsiranda pūslelės su neinfekciniu skysčiu. Gali apimti tik delnus ir padus arba išplisti po visą kūną – pastarasis variantas reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Eritroderminė psoriazė – pati sunkiausia forma, kuri gali apimti beveik visą kūno paviršių. Oda tampa ryškiai raudona, karšta, pleiskanoja dideliais lopais. Tai rimta būklė, galinti sukelti komplikacijų.
Psoriazinis artritas – apie 30 procentų psoriaze sergančių žmonių išsivysto sąnarių uždegimas. Jis gali pasireikšti prieš odos simptomus, kartu su jais arba po jų. Svarbu tai žinoti, nes neretai žmonės skundžiasi sąnarių skausmais, bet nesieja jų su psoriaze.
Kaip diagnozuojama psoriazė ir kada kreiptis į gydytoją
Psoriazė dažniausiai diagnozuojama kliniškai – tai reiškia, kad patyrusiam dermatologui dažnai pakanka tiesiog apžiūrėti odą. Tačiau tai nereiškia, kad reikia atidėlioti vizitą ir pačiam spręsti, ar tai psoriazė, ar kažkas kita.
Problema ta, kad psoriazė gali priminti kitas odos ligas – egzemą, grybelinę infekciją, rožinę, seboreją. Ypač sunku diagnozuoti galvos odos psoriazę, kurią žmonės dažnai painioja su pleiskanomis ir bando gydyti kosmetiniais šampūnais. Mėnesiai praeina, kol pagaliau kreipiamasi į specialistą.
Kada tikrai reikia eiti pas dermatologą:
- Kai odos pokyčiai nepraeina per 2–3 savaites
- Kai yra stiprus niežulys ar deginimas
- Kai dėmės plečiasi arba atsiranda naujų
- Kai kartu skauda sąnarius
- Kai odos būklė veikia kasdienį gyvenimą ir psichologinę savijautą
Diagnozei patvirtinti kartais atliekama odos biopsija – nedidelis odos gabalėlis paimamas mikroskopiniam tyrimui. Tai neskausminga procedūra, kuri leidžia tiksliai nustatyti diagnozę. Taip pat gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai, ypač jei įtariamas psoriazinis artritas arba planuojamas sisteminis gydymas.
Svarbu žinoti, kad psoriazė vertinama pagal sunkumo laipsnį. Lengva forma – kai pažeista mažiau nei 3 procentai kūno paviršiaus, vidutinė – 3–10 procentų, sunki – daugiau nei 10 procentų. Nuo sunkumo laipsnio priklauso gydymo taktika.
Vietinis gydymas – pirmoji gynybos linija
Daugeliui žmonių, sergančių lengva ar vidutine psoriaze, vietinis gydymas yra pagrindinis ir dažnai pakankamas metodas. Tai reiškia kremus, tepalus, losjonus, kurie tepami tiesiai ant pažeistų vietų.
Kortikosteroidai – dažniausiai naudojami vietiniai vaistai. Jie greitai mažina uždegimą, niežulį ir paraudimą. Skiriami skirtingo stiprumo preparatai – silpnesni veido ir raukšlių sritims, stipresni – alkūnėms, keliams, delnams. Svarbu žinoti, kad ilgalaikis stiprių kortikosteroidų naudojimas gali ploninti odą, todėl jie naudojami kursais, ne nuolat.
D vitamino analogai (kalcipotrolis, kalcitriolio) – lėtina odos ląstelių dauginimąsi. Dažnai naudojami kartu su kortikosteroidais – toks derinys veikia geriau nei kiekvienas preparatas atskirai. Šie vaistai neturi kortikosteroidams būdingo odos plonėjimo šalutinio poveikio, todėl tinka ilgalaikiam naudojimui.
Tar (deguto) preparatai – senas, bet vis dar veiksmingas metodas. Deguto kremai ir šampūnai lėtina odos ląstelių dauginimąsi ir mažina uždegimą. Jų trūkumas – specifinis kvapas ir galimybė dažyti drabužius. Tačiau kai kuriems pacientams jie veikia puikiai.
Ditranolis – dar vienas klasikinis preparatas, kuris stabdo odos ląstelių augimą. Naudojamas trumpo kontakto terapijoje – tepamas kelioms minutėms, tada nuplaunamas. Gali dažyti odą ir drabužius.
Retinoidai (tazarotenas) – vitamino A dariniai, kurie normalizuoja odos ląstelių augimą. Gali dirginti odą, todėl naudojami atsargiai.
Drėkinamieji preparatai – tai ne gydymas, bet labai svarbi palaikomoji priemonė. Reguliarus drėkinimas suminkština žvynus, mažina niežulį ir padeda kitiems vaistams geriau veikti. Geriausia tepti drėkinamuosius kremus tuoj po dušo, kol oda dar šiek tiek drėgna.
Fototerapija ir sisteminis gydymas – kai vietinių priemonių nepakanka
Kai vietinis gydymas neduoda pakankamai rezultatų arba kai psoriazė yra vidutinio sunkumo ar sunki, gydytojai siūlo kitus metodus.
Fototerapija – gydymas ultravioletiniais spinduliais. Tai ne saulės vonios – tai kontroliuojamas medicininis procedūras. UVB fototerapija (ypač siaurajuostė UVB) yra vienas veiksmingiausių ir saugiausių psoriazės gydymo metodų. Procedūros atliekamos 3–5 kartus per savaitę dermatologijos kabinete. Rezultatai matomi po 4–8 savaičių.
PUVA terapija – tai UVA spinduliai kartu su fotosensibilizuojančiu vaistu (psoralenu). Veiksminga, bet šiek tiek didina odos vėžio riziką ilgalaikio naudojimo atveju, todėl taikoma ribotą laiką.
Metotreksatas – vienas seniausių sisteminių psoriazės gydymo vaistų. Slopina imuninę sistemą ir lėtina odos ląstelių dauginimąsi. Vartojamas kartą per savaitę. Reikia reguliariai tikrinti kepenų funkciją ir kraujo rodiklius. Nerekomenduojamas nėštumo metu – tai labai svarbu žinoti moterims.
Ciklosporinas – imunosupresantas, kuris greitai veikia ir tinka sunkiems paūmėjimams. Tačiau ilgalaikiam naudojimui netinka dėl galimo poveikio inkstams ir kraujospūdžiui.
Acitretinas – vitamino A darinys, ypač veiksmingas pustulozinei ir eritroderminei psoriazei. Moterims vaisingo amžiaus reikia labai atsargiai – šis vaistas yra teratogeninis ir negalima pastoti ne tik gydymo metu, bet ir dar 3 metus po jo nutraukimo.
Biologiniai vaistai – šiuolaikinė psoriazės gydymo revoliucija
Pastarieji du dešimtmečiai buvo tikra revoliucija psoriazės gydyme. Biologiniai vaistai – tai preparatai, pagaminti iš biologinių medžiagų, kurie veikia labai tiksliai, blokuodami konkrečias uždegimą sukeliančias molekules.
Skirtingai nuo tradicinių sisteminių vaistų, kurie slopina visą imuninę sistemą, biologiniai vaistai veikia selektyviai. Tai reiškia mažiau šalutinių poveikių ir dažnai – daug geresnį rezultatą.
Pagrindinės biologinių vaistų grupės:
TNF-alfa inhibitoriai (adalimumabas, etanerceptas, infliksimabas) – blokuoja naviko nekrozės faktorių alfa, kuris vaidina svarbų vaidmenį uždegimo procese. Buvo pirmieji biologiniai vaistai, patvirtinti psoriazei gydyti.
IL-12/23 inhibitoriai (ustekinumabas) – blokuoja interleukinus 12 ir 23. Skiriamas kartą per 12 savaičių po pradinių injekcijų – tai labai patogu pacientams.
IL-17 inhibitoriai (sekukinumabas, iksekizumabas, bimekizumabas) – šiuo metu laikomi vienais veiksmingiausių psoriazės gydymo vaistų. Daugelis pacientų pasiekia visišką arba beveik visišką odos išvalymą.
IL-23 inhibitoriai (guselkumabas, risankizumabas, tildrakizumabas) – naujausios kartos preparatai, kurie taip pat rodo labai gerus rezultatus su palyginti retomis injekcijomis.
Biologiniai vaistai skiriami injekcijomis – dalis jų gali būti suleidžiami namuose naudojant autoinjektorių. Prieš pradedant gydymą būtina patikrinti, ar nėra latentinės tuberkuliozės, hepatito B ir kitų infekcijų, nes biologiniai vaistai slopina imuninę sistemą.
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje biologiniai vaistai kompensuojami, tačiau tam reikia atitikti tam tikrus kriterijus – paprastai tai sunki psoriazė, kuri nereagavo į kitus gydymo metodus. Kreipkitės į dermatologą, kuris įvertins, ar jums tinka biologinis gydymas.
Gyvenimo būdas ir psoriazė – tai tikrai svarbu
Vaistai – svarbu, bet gyvenimo būdas – ne mažiau. Daugelis žmonių nustebsta sužinoję, kiek daug jie patys gali padaryti, kad sumažintų psoriazės paūmėjimus ir pagerintų bendrą savijautą.
Stresas ir psoriazė – tai labai glaudus ryšys. Stresas provokuoja paūmėjimus, o psoriazės paūmėjimai sukelia stresą – susidaro užburtas ratas. Todėl streso valdymas nėra „papildoma” priemonė, tai esminis gydymo elementas. Meditacija, joga, kvėpavimo pratybos, psichoterapija – visa tai gali realiai padėti. Tyrimai rodo, kad mindfulness praktikos gali sumažinti psoriazės simptomų sunkumą.
Mityba – nors nėra vienos „psoriazės dietos”, yra duomenų, kad tam tikri maisto produktai gali provokuoti uždegimą. Rekomenduojama:
- Daugiau žuvies, ypač riebios (omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegimines savybes)
- Daug daržovių ir vaisių
- Alyvuogių aliejus vietoj kitų riebalų
- Riboti perdirbtus maisto produktus, cukrų, raudoną mėsą
- Vengti alkoholio – jis aiškiai provokuoja psoriazę ir mažina gydymo efektyvumą
Svoris – nutukimas yra rimtas psoriazės rizikos veiksnys ir apsunkina gydymą. Riebalinis audinys gamina uždegimines medžiagas, kurios „maitina” psoriazę. Kūno svorio normalizavimas gali reikšmingai sumažinti simptomų sunkumą ir pagerinti biologinių vaistų efektyvumą.
Rūkymas – rūkantys žmonės serga sunkesne psoriaze ir prasčiau reaguoja į gydymą. Metimas rūkyti – vienas geriausių dalykų, ką galite padaryti savo odai ir sveikatai apskritai.
Oda ir kasdienė priežiūra:
- Maudykitės drungname, ne karštame vandenyje – karštas vanduo džiovina odą
- Naudokite švelnius, be kvapiųjų medžiagų muilus ir dušo gelius
- Po maudymosi nesitriname, o švelniai priglaudate rankšluostį
- Tepkite drėkinamuosius kremus kasdien, ypač žiemą
- Dėvėkite laisvus, natūralių medžiagų drabužius – sintetika gali dirginti odą
- Saugokite odą nuo traumų – kiekviena žaizda gali tapti nauja psoriazės vieta
Saulė – vidutinis saulės poveikis dažnai gerina psoriazę (tai kodėl daugeliui pacientų vasarą būna geriau). Tačiau saulės nudegimas gali provokuoti paūmėjimą. Taisyklė: saulė – taip, nudegimas – ne.
Psoriazė ir psichologinė sveikata – apie tai kalbama per mažai
Psoriazė – tai ne tik odos liga. Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys psoriaze, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo, socialinės izoliacijos. Kai kuriais duomenimis, depresija pasireiškia net 30–35 procentams psoriaze sergančių žmonių – tai daug daugiau nei bendroje populiacijoje.
Kodėl? Nes psoriazė matoma. Ji keičia išvaizdą. Žmonės gauna klausimų, žvilgsnių, kartais net vengiama fizinio kontakto. Tai skauda. Daugelis vengia plaukimo baseinų, paplūdimių, trumpų rankovių, intymių santykių. Darbas, socialinis gyvenimas, savęs vertinimas – visa tai gali nukentėti.
Ką daryti:
- Nekaltinkite savęs – psoriazė nėra jūsų kaltė ir nėra susijusi su higiena
- Kalbėkite apie tai – su artimaisiais, su gydytoju. Tylėjimas nepadeda
- Ieškokite palaikymo grupių – Lietuvoje veikia psoriaze sergančių žmonių bendruomenės
- Jei jaučiate depresiją ar nerimą – kreipkitės į psichologą ar psichiatrą. Tai ne silpnumas, tai protingas sprendimas
- Atminkite, kad gydymas tobulėja – šiandien yra daug daugiau galimybių nei prieš 10 metų
Gydytojai dermatologai vis dažniau kalba apie holistinį požiūrį į psoriazę – kai gydomas ne tik odos simptomas, bet ir žmogus kaip visuma. Jei jūsų gydytojas neklausia apie jūsų psichologinę savijautą, paklauskite patys – tai jūsų teisė.
Gyvenimas su psoriaze: ne kova, o partnerystė su savo kūnu
Psoriazė – lėtinė liga, ir tai reiškia, kad ji greičiausiai liks su jumis ilgam. Bet tai nereiškia, kad ji turi valdyti jūsų gyvenimą. Šiandien turime tokių gydymo galimybių, apie kurias prieš dvidešimt metų buvo galima tik svajoti. Biologiniai vaistai leidžia daugeliui žmonių pasiekti visišką arba beveik visišką odos išvalymą. Fototerapija, kombinuotas gydymas, nauji vietiniai preparatai – visa tai realiai veikia.
Tačiau gydymas veikia geriausiai, kai pats žmogus aktyviai dalyvauja šiame procese. Tai reiškia reguliarius vizitus pas dermatologą, net kai atrodo, kad viskas gerai. Tai reiškia neatsisakyti paskirto gydymo vos pamatę pirmą pagerėjimą. Tai reiškia kalbėti su gydytoju, kai kažkas neveikia – nes yra daug alternatyvų ir nereikia kentėti su neveiksmingu gydymu.
Psoriazė moko kantrybės. Ji moko klausytis savo kūno – pastebėti, kas provokuoja paūmėjimus, kas padeda, kaip stresas, miegas, mityba veikia odos būklę. Šia prasme ji gali tapti savotiška mokykla, kuri verčia rūpintis savimi rimčiau nei daugelis sveikų žmonių.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus serga psoriaze – žinokite, kad esate ne vieni. Milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su šia liga ir gyvena pilnavertiškai. Kreipkitės į dermatologą, neklauskite tik interneto (nors informacijos ieškoti – gerai!), ieškokite bendruomenės, rūpinkitės ne tik oda, bet ir galva bei širdimi. Psoriazė – tai ne jūsų tapatybė. Tai tik viena iš jūsų gyvenimo aplinkybių, su kuria galima išmokti gyventi oriai ir gerai.
