Kas iš tikrųjų slepiasi po tuo žodžiu „atopinis”
Jei kada nors matėte vaiką, kuris nuolat kasosi alkūnes, kelius ar kaklą, arba pats esate susidūrę su oda, kuri tiesiog neduoda ramybės – raudonuoja, niežti, pleiskanoja ir atrodo, kad niekada negrįžta į normalią būseną – tikėtina, kad tai buvo atopinis dermatitas. Ši liga nėra egzotiška ar reta. Ji yra viena dažniausių lėtinių odos ligų pasaulyje, paveikianti apie 15–20% vaikų ir 1–3% suaugusiųjų.
Žodis „atopinis” kilęs iš graikų kalbos ir reiškia maždaug „ne savo vietoje” arba „keistas”. Tai nėra atsitiktinis pavadinimas – atopija apibūdina polinkį į padidėjusį imuninį jautrumą, kuris pasireiškia ne tik egzema (kaip dažnai vadinamas atopinis dermatitas), bet ir astma bei alergine rinitu. Šie trys sutrikimai dažnai keliauja kartu, ir tai nėra sutapimas.
Atopinis dermatitas nėra paprasčiausias odos sausumas ar alergija. Tai sudėtinga, daugiafaktorė liga, kurioje susipina genetika, imuninis atsakas, odos barjero sutrikimai ir aplinkos veiksniai. Ir nors ji nėra užkrečiama ir nėra pavojinga gyvybei, gyvenimo kokybę gali pabloginti labai reikšmingai – ypač kai niežulys neleidžia miegoti naktimis.
Kodėl atsiranda atopinis dermatitas: genai, oda ir aplinka
Viena iš pagrindinių atopinio dermatito priežasčių – sutrikusios odos barjero funkcijos. Sveika oda veikia kaip tvirtai sumūrytas mūras: ląstelės glaudžiai sukibusios, tarpai užpildyti riebalais ir baltymais, drėgmė išlaikoma viduje, o kenksmingos medžiagos neįleidžiamos. Atopinio dermatito atveju šis „mūras” turi plyšių.
Vienas svarbiausių veiksnių yra filagrino baltymo trūkumas arba jo geno mutacija. Filagrinas atsakingas už odos barjero vientisumą. Kai jo trūksta, oda tampa pralaidesnė – drėgmė lengviau garuoja, o alergenai, dirgikliai ir mikroorganizmai lengviau prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Tai sukelia imuninę reakciją, uždegimą ir – niežulį.
Genetinis komponentas yra labai stiprus. Jei vienas iš tėvų serga atopine liga (egzema, astma ar alergine rinitu), vaiko rizika susirgti yra apie 50%. Jei abu tėvai – rizika išauga iki 70–80%. Tačiau genetika nėra likimas. Aplinkos veiksniai vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį:
- Oro tarša ir miesto gyvenimas – tyrimai rodo, kad miesto vaikai serga dažniau nei kaimo
- Higienos hipotezė – per švariai auginti vaikai, kurių imuninė sistema neturėjo pakankamai „treniruotis”, yra labiau linkę į atopines ligas
- Stresas – psichologinis stresas gali sukelti paūmėjimus arba juos pabloginti
- Klimatas – sausas, šaltas oras dažnai provokuoja simptomus
- Maistas – nors maisto alergija nėra atopinio dermatito priežastis, ji gali jį pabloginti, ypač vaikams
Kaip atrodo atopinis dermatitas: simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Atopinio dermatito simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus, ligos sunkumo ir individualių savybių. Tačiau yra keletas bruožų, kurie beveik visada būna.
Niežulys – tai pagrindinis simptomas. Ne šiaip niežulys, o intensyvus, kankinantis, dažnai naktinis. Žmonės, sergantys atopine egzema, dažnai sako, kad niežulys yra blogiau nei skausmas, nes nuo jo neįmanoma atitraukti dėmesio. Kasymasis suteikia trumpalaikį palengvėjimą, bet pablogina odos būklę – susidaro vadinamasis „niežulio-kasymosi” užburtas ratas.
Odos bėrimas ir paraudimas – pažeistos vietos būna raudonos, uždegusios, kartais drėgnos (ypač ūminės fazės metu). Lėtinės fazės metu oda dažnai sustorėja, tampa grubesnė – tai vadinama lichenifikacija.
Pažeidimų vieta priklauso nuo amžiaus:
- Kūdikiai (iki 2 metų) – dažniausiai pažeidžiami skruostai, kakta, galvos oda, rankų ir kojų tiesiosios pusės
- Vaikai (2–12 metų) – alkūnių ir kelių lenkiamosios pusės, riešai, kulkšnys
- Paaugliai ir suaugusieji – rankų ir kojų lenkiamosios vietos, kaklas, veidas, rankų nugarėlės
Be to, atopiniam dermatitui būdinga lėtinė eiga su paūmėjimais ir remisijomis. Gali būti savaičių ar net mėnesių, kai oda atrodo beveik normali, o tada – dėl streso, oro pokyčio, kontakto su dirgikliu – viskas grįžta.
Diagnozė: kaip gydytojai tai nustato
Atopinio dermatito diagnozė dažniausiai klinikinė – tai reiškia, kad gydytojas ją nustato remdamasis simptomu aprašymu ir odos apžiūra, o ne laboratoriniais tyrimais. Nėra vieno kraujo tyrimo, kuris pasakytų „taip, tai atopinis dermatitas”.
Gydytojai naudoja Hanifino ir Rajkos kriterijus arba paprastesnius Williamso kriterijus. Pagrindiniai diagnostiniai požymiai:
- Niežintis odos bėrimas
- Tipinė lokalizacija (lenkiamosios vietos)
- Lėtinė arba pasikartojanti eiga
- Asmeninė ar šeimyninė atopinių ligų istorija
- Sausas odos tipas (kserozė)
Kartais atliekami papildomi tyrimai – odos dūrio testai (prick test) arba specifinių IgE antikūnų kraujyje nustatymas – siekiant išsiaiškinti galimus alergenus. Tačiau svarbu suprasti, kad teigiamas alergijos testas nereiškia, kad tas alerge nas sukelia egzemą. Ryšys tarp alergijų ir atopinio dermatito yra sudėtingas ir ne visada tiesioginis.
Jei simptomai netipiški arba gydymas neveikia, gydytojas gali siųsti pas dermatologą, kuris kartais atlieka odos biopsiją – tai padeda atmesti kitas odos ligas, kurios gali atrodyti panašiai (psoriazė, kontaktinis dermatitas, žvynelinė).
Gydymas: nuo kremų iki biologinių vaistų
Atopinio dermatito gydymas yra daugiapakopis ir labai individualus. Nėra vieno „stebuklo” – tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo.
Odos priežiūra – pagrindas, be kurio niekas kitas neveiks
Drėkinimas yra ne papildoma priemonė, o esminis gydymo elementas. Atopinė oda nuolat praranda drėgmę, todėl ją reikia papildyti reguliariai – bent du kartus per dieną, o po vonios ar dušo – iš karto, kol oda dar šiek tiek drėgna. Geriausiai veikia stori, be kvapiųjų medžiagų kremų arba tepalai (pvz., su ceramidais, glicerinu, urea).
Praktiniai patarimai dėl odos priežiūros:
- Maudykitės trumpai (5–10 min.) vėsiu ar šiltu (ne karštu!) vandeniu
- Naudokite švelnius, be kvapiųjų medžiagų prausiklius
- Nenusišluostykite sausai – švelniai prispauskite rankšluostį
- Kremą tepkite per 3 minutes po maudymosi
- Rinkitės drabužius iš natūralių medžiagų, venokite vilnos tiesiai ant odos
Kortikosteroidiniai kremai ir tepalai
Tai dažniausiai pirmoji gydymo linija paūmėjimų metu. Jie greitai mažina uždegimą ir niežulį. Tačiau daugelis žmonių jų bijo – dėl galimo odos plonėjimo ir kitų šalutinių poveikių. Svarbu žinoti, kad tinkamai naudojami (trumpais kursais, tinkamos stiprumo) jie yra saugūs. Problema atsiranda tada, kai jie naudojami per ilgai arba per stiprūs tepami jautriose vietose (veidas, raukšlės).
Kalcineurino inhibitoriai (takrolimuzas, pimekrolimuzas)
Šie vaistai veikia kitaip nei kortikosteroidai – jie slopina imuninį atsaką nesukeldami odos plonėjimo. Ypač naudingi veido, vokų ir kitų jautrių vietų gydymui. Tinka ilgalaikiam naudojimui.
Biologiniai vaistai – nauja era atopinio dermatito gydyme
Pastaraisiais metais atopinio dermatito gydymas iš esmės pasikeitė. Dupilumabas (Dupixent) – biologinis vaistas, blokuojantis IL-4 ir IL-13 citokinus, kurie yra pagrindiniai uždegimo „kuratoriai” atopiniame dermatite. Jis skiriamas injekcijomis kas dvi savaites ir duoda puikių rezultatų sunkiais atvejais. Tai nėra kortikosteroidas, todėl neturi tų pačių šalutinių poveikių.
Taip pat jau prieinami JAK inhibitoriai (abrocitinibas, upadacitinibas) – tabletės, kurios veikia panašiai, blokuodamos uždegimo signalus ląstelių viduje. Jie ypač tinkami tiems, kuriems injekcijos nepatogios.
Fototerapija
Ultravioletinė šviesa (ypač UVB) gali labai padėti vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais. Tai atliekama dermatologijos kabinetuose specialiais prietaisais. Reikia reguliarių vizitų (2–3 kartus per savaitę), tačiau rezultatai gali būti labai geri.
Maistas ir atopinis dermatitas: mitas ar tikrovė?
Tai viena labiausiai ginčijamų temų. Daugelis tėvų, kurių vaikai serga atopine egzema, yra įsitikinę, kad tam tikri maisto produktai sukelia paūmėjimus. Ir kartais jie teisūs – bet ne taip dažnai, kaip manoma.
Maisto alergija (dažniausiai kiaušiniai, žemės riešutai, pienas, kvietys, soja, žuvis) gali pabloginti atopinį dermatitą, ypač mažiems vaikams. Tačiau svarbu suprasti kelias svarbias detales:
Pirma, maisto alergija nėra atopinio dermatito priežastis – ji gali būti vienas iš provokuojančių veiksnių. Antra, teigiamas alergijos testas nereiškia, kad reikia eliminuoti tą produktą iš dietos. Trečia, nepagrįstas maisto produktų šalinimas iš dietos (ypač vaikų) gali sukelti mitybos trūkumų ir netgi padidinti alergijos riziką ateityje.
Jei įtariate, kad tam tikras maistas blogina būklę, kreipkitės į gydytoją, kuris gali rekomenduoti kontroliuojamą eliminacijos dietą su specialisto priežiūra. Niekada nesielkite savo nuožiūra, ypač su vaikais.
Kita vertus, yra duomenų, kad probiotikai (ypač Lactobacillus rhamnosus GG) gali šiek tiek sumažinti atopinio dermatito sunkumą, ypač vaikams. Taip pat omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminio poveikio. Tačiau šie efektai yra kuklesni nei dažnai tikimasi.
Psichologinis aspektas: kai oda kenkia sielai
Apie tai kalbama per mažai. Atopinis dermatitas nėra tik odos problema – tai liga, kuri paliečia visą žmogų. Ir ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu lygmeniu.
Lėtinis niežulys, miego trūkumas, regima oda, kuri atrodo „kitaip” – visa tai turi rimtų psichologinių pasekmių. Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys atopine egzema, dažniau kenčia nuo:
- Nerimo sutrikimų
- Depresijos
- Sumažėjusios savivertės
- Socialinės izoliacijos
- Miego sutrikimų
Vaikai, sergantys atopine egzema, dažniau patiria patyčias mokykloje. Suaugusieji gali vengti intymių santykių, sporto, baseinų – bet kur, kur reikia atidengti odą.
Stresas, kaip minėta, pats savaime gali provokuoti paūmėjimus – taip susidaro užburtas ratas: liga sukelia stresą, stresas pablogina ligą. Todėl psichologinė pagalba – kognityvinė elgesio terapija, streso valdymo technikos, kartais ir medikamentinis gydymas – yra visavertė atopinio dermatito gydymo dalis, o ne prabanga.
Jei jaučiate, kad liga veikia jūsų psichologinę sveikatą, kalbėkite apie tai su gydytoju. Tai nėra silpnumas – tai svarbi informacija, kuri padės sudaryti geresnį gydymo planą.
Gyvenimas su atopine egzema: tai įmanoma ir gali būti geras gyvenimas
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, ir dažnai tai reiškia, kad ji lieka su žmogumi ilgus metus. Gera žinia – daugeliui vaikų ji praeina arba labai sušvelnėja iki paauglystės. Blogesnė žinia – apie 30% atvejų ji tęsiasi ir suaugus.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia taikstytis su nuolatiniu diskomfortu. Šiandien turime daugiau gydymo galimybių nei bet kada anksčiau. Biologiniai vaistai iš tikrųjų keičia gyvenimą tiems, kuriems anksčiau niekas nepadėdavo. Geresnė odos priežiūra, provokuojančių veiksnių vengimas ir nuoseklus gydymas leidžia daugeliui žmonių pasiekti ilgalaikes remisijas.
Keletas praktinių patarimų kasdieniam gyvenimui:
- Vedykite dienoraštį – fiksuokite, kada atsiranda paūmėjimai ir kas jiems galėjo turėti įtakos. Tai padeda nustatyti individualius provokuojančius veiksnius.
- Nekeiskite produktų per dažnai – jei radote kremą, kuris tinka, nenorėkite „geresnio”. Odos priežiūros rutinos stabilumas yra svarbus.
- Informuokite aplinkinius – šeima, draugai, mokytojai turi suprasti, kad tai liga, o ne netvarkinga oda ar higienos problema.
- Ieškokite bendruomenės – yra pacientų organizacijų ir internetinių grupių, kur galite rasti palaikymą ir praktinius patarimus iš žmonių, kurie supranta iš vidaus.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją – net remisijos metu. Gydymo planas turi būti koreguojamas pagal besikeičiančią situaciją.
Atopinis dermatitas nėra jūsų kaltė. Tai nėra dėl to, kad blogai prižiūrite odą ar valgote neteisingai. Tai biologinė liga su aiškiais mechanizmais, ir ji nusipelno tokio pat rimto požiūrio kaip bet kuri kita lėtinė liga. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, kuo nuosekliau jis tęsiamas – tuo geresnė gyvenimo kokybė. O tai yra tikslas, kurio verta siekti.
