Kodėl juokas – ne tik malonumas, bet ir vaistas
Turbūt ne kartą esi girdėjęs posakį „juokas – geriausias vaistas”. Daugelis jį laiko tiesiog gražiu pasakymu, tokiu pat tuščiu kaip „laikykis” ar „viskas bus gerai”. Bet kas, jei šis posakis iš tikrųjų turi kietą mokslinį pagrindą? Kas, jei juokas – tai ne tik socialinis ritualas ar momentinis malonumas, bet kažkas, kas realiai keičia tai, kas vyksta tavo kūne?
Humoras ir sveikata – tema, kuri dar visai neseniai atrodė per daug „minkšta” rimtiems mokslininkams. Dabar situacija pasikeitė. Tyrėjai iš Japonijos, JAV, Skandinavijos ir kitų šalių vis aktyviau nagrinėja, kaip juokas veikia imuninę sistemą, širdies ir kraujagyslių sveikatą, skausmo suvokimą ir net gyvenimo trukmę. Rezultatai – stebinantys.
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie tai, kad „reikia daugiau juoktis” – tai ir taip aišku. Kalbėsime apie tai, kodėl taip yra, kaip tai veikia biologiškai, ir ką konkrečiai galima padaryti, kad humoras taptų tikra sveikatos praktika, o ne atsitiktiniu priedu prie gyvenimo.
Kas vyksta kūne, kai juokiesi
Juokas – tai fiziologinis įvykis. Kai tikrai juokiesi – ne mandagiai šypsaisi, o tikrai juokiesi – tavo kūne vyksta visa grandinė procesų, kurie labai primena tai, ką sukelia fizinis krūvis ar meditacija.
Pirmiausia – kvėpavimas. Juoko metu kvėpavimas tampa nereguliarus, greitas, gilus. Tai padidina deguonies kiekį kraujyje ir skatina plaučių ventiliaciją. Žmonės, kurie daug juokiasi, iš tikrųjų geriau išvėdina plaučius – tai ypač svarbu tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami.
Antra – raumenys. Tikras juokas aktyvuoja daugiau nei 15 veido raumenų, pilvo raumenis, diafragmą. Intensyvus juokas – tai tikras mini treniruotė. Stanfordo universiteto mokslininkas Williamas Fry dar praėjusio amžiaus pabaigoje apskaičiavo, kad 100 juoko priepuolių per dieną pagal širdies ir kraujagyslių apkrovą atitinka apie 10 minučių irklavimo. Skamba keistai, bet fiziologiškai – visiškai pagrįsta.
Trečia – neurochemija. Juoko metu smegenyse išsiskiria endorfinai – tie patys junginiai, kurie sukelia „bėgiko euforiją”. Be to, mažėja kortizolio (streso hormono) ir adrenalino lygis. Tai reiškia, kad juokas ne tik suteikia malonumą, bet ir aktyviai mažina streso reakciją organizme.
Ketvirta – imuninė sistema. Tyrimai rodo, kad juokas padidina NK ląstelių (natūralių žudikų ląstelių) aktyvumą – tai imuninės sistemos dalis, kuri kovoja su virusais ir vėžinėmis ląstelėmis. Loma Linda universiteto mokslininkas Lee Berk dešimtmečius tyrė šį ryšį ir nuolat gavo tą patį rezultatą: žmonės, kurie reguliariai juokiasi, turi stipresnį imuninį atsaką.
Stresas, nerimas ir humoras – keistas trikampis
Viena iš labiausiai dokumentuotų humoro naudų – jo poveikis psichologinei sveikatai. Bet čia reikia būti atsargiems, nes ne visas humoras veikia vienodai.
Yra skirtumas tarp humoro, kuris kyla iš vidinės laisvės – gebėjimo pamatyti absurdą, nesusireikšminti, juoktis iš situacijos – ir humoro, kuris naudojamas kaip gynybinis mechanizmas, siekiant išvengti problemų. Pirmasis tikrai padeda. Antrasis – dažnai tik atideda sprendimą.
Psichologas Martin Seligman, teigiamos psichologijos pradininkas, savo darbuose pabrėžia, kad humoro jausmas yra viena iš 24 charakterio stiprybių, tiesiogiai susijusių su psichologine gerove. Žmonės, kurie geba juoktis iš savęs ir iš gyvenimo situacijų, paprastai lengviau susidoroja su stresu, greičiau atsigauna po nesėkmių ir rečiau patiria depresiją.
Kodėl? Iš dalies dėl to, kad humoras keičia perspektyvą. Kai juokiesi iš problemos, tu ją perkeli į kitą kategoriją – iš grėsmės į absurdą. O absurdas nėra toks baisus. Tai kognityvinis perkodavimas, kuris vyksta beveik automatiškai ir be didelių pastangų.
Praktiškai tai reiškia štai ką: kai jauti, kad stresas kaupiasi, verta ne tik kvėpuoti ar medituoti (nors tai irgi puiku), bet ir aktyviai ieškoti humoro. Pažiūrėk komedijų serialą, paskambink draugui, kuris visada tave prajuokina, arba tiesiog prisimink kokią nors juokingą situaciją iš praeities. Tai nėra bėgimas nuo problemų – tai fiziologinis ir psichologinis „reset”.
Širdis, kraujagyslės ir juokas – ką sako kardiologai
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis daugelyje šalių. Ir čia humoras vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį, nei daugelis įsivaizduoja.
Merilendo universiteto kardiologas Michael Miller atliko tyrimą, kuriame lygino žmonių, patyrusių širdies priepuolį, ir sveikų žmonių humoro jausmą. Rezultatas buvo aiškus: širdies ligas patyrę žmonės reikšmingai rečiau juokdavosi kasdienėse situacijose ir dažniau reaguodavo į stresą neigiamai. Žinoma, tai koreliacija, ne priežastingumas – bet kartu su kitais duomenimis tai labai įtikinama.
Kitas svarbus aspektas – kraujagyslių funkcija. Juokas skatina endotelio ląstelių (kraujagyslių vidinės sienelės) atsipalaidavimą, kas pagerina kraujotaką. Tame pačiame Merilendo universitete atlikti tyrimai parodė, kad juokas pagerina kraujagyslių pralaidumą maždaug 22%, o stresas – pablogina panašiu procentu. Tai milžiniškas skirtumas.
Praktinė rekomendacija čia labai paprasta: jei rūpiniesi širdies sveikata, humoras turėtų būti toks pat svarbus kaip dieta ir fizinis aktyvumas. Tai nereiškia, kad reikia kiekvieną dieną klausytis stand-up komedijų (nors kodėl gi ne?), bet reiškia, kad verta aktyviai kurti aplinką, kurioje juokas yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis.
Skausmas ir juokas – netikėta sąsaja
Vienas iš labiausiai stebinančių mokslinių atradimų – juokas gali realiai mažinti skausmo suvokimą. Ne simboliškai, ne metaforiškai – tikrai, fiziologiškai.
Oksfordo universiteto mokslininkas Robin Dunbar atliko eksperimentus, kuriuose dalyviai žiūrėjo arba komedijų klipus, arba neutralius filmus, o po to buvo testuojamas jų skausmo slenkstis (naudojant šaltą vandenį ar spaudimą). Žmonės, kurie juokėsi, toleravo skausmą žymiai ilgiau. Mechanizmas – endorfinai. Juokas skatina endorfinų išsiskyrimą, o endorfinai – natūralūs skausmą malšinantys junginiai, stipresni už morfiną.
Tai turi labai praktinių pasekmių. Ligoninėse, kur dirba su vaikais, jau seniai naudojamos „juoko terapijos” programos – klounai, komedijų šou, žaidimai. Ir tai veikia: vaikai, kurie juokiasi prieš procedūras, jas toleruoja lengviau, jiems reikia mažiau nuskausminamųjų. Suaugusiesiems principas tas pats.
Jei turi lėtinį skausmą – nugaros, sąnarių, galvos – verta rimtai pagalvoti apie humoro integravimą į dienotvarkę. Ne kaip vienintelį gydymo metodą, bet kaip papildomą priemonę. Reguliarus juokas gali realiai pakelti skausmo tolerancijos slenkstį ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Socialinis humoras – ryšiai, kurie gydo
Juokas retai būna vienišas reiškinys. Tyrimai rodo, kad žmonės juokiasi 30 kartų dažniau, kai yra su kitais, nei kai yra vieni. Tai ne atsitiktinumas – juokas yra giliai socialinis mechanizmas, evoliuciškai sukurtas ryšiams kurti ir stiprinti.
Ir čia sveikatos aspektas tampa dar įdomesnis. Socialiniai ryšiai – vienas stipriausių ilgaamžiškumo prediktorių. Harvardo universiteto ilgaamžiškumo tyrimas, trukęs daugiau nei 80 metų, nuolat rodo tą patį: kokybė santykių yra svarbesnė nei dieta, fizinis aktyvumas ar net genetika. O juokas – vienas efektyviausių būdų tuos santykius kurti ir palaikyti.
Kai juokiesi su žmogumi, tarp jūsų vyksta kažkas svarbaus. Išsiskiria oksitocinas – ryšio hormonas. Sumažėja gynybinės reakcijos. Atsiranda pasitikėjimas. Tai biologinis ryšio kūrimo mechanizmas, ir jis veikia labai greitai. Štai kodėl žmonės, su kuriais juokiamės, tampa artimesni – ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai.
Praktiškai: jei nori pagerinti santykius su partneriu, draugais, kolegomis – ieškokite bendro humoro. Žiūrėkite komedijas kartu, dalinkitės juokingomis istorijomis, leiskite sau būti juokingiems. Tai nėra laiko švaistymas – tai investicija į sveikatą.
Kaip ugdyti humoro jausmą – jei manai, kad jo neturi
Dažnai girdima: „Aš tiesiog nesu juokingas žmogus” arba „Man sunku juoktis, kai viskas taip rimta”. Tai suprantama. Bet humoro jausmas – tai ne tik įgimta savybė. Tai įgūdis, kurį galima ugdyti.
Štai keletas konkrečių būdų:
Pradėk nuo stebėjimo. Humoras dažnai kyla iš gebėjimo pastebėti absurdą kasdienybėje. Pabandyk kiekvieną dieną rasti vieną situaciją, kuri yra juokingai absurdiška – biurokratija, nesusipratimas, savo paties klaida. Tai treniruoja smegenis ieškoti humoro, o ne tik problemų.
Leisk sau juoktis iš savęs. Tai vienas sveikiausių humoro tipų. Žmonės, kurie gali juoktis iš savo klaidų ir trūkumų, pasižymi didesniu psichologiniu atsparumu. Tai nereiškia savęs žeminti – tai reiškia nesusireikšminti.
Kurkite juokingų prisiminimų archyvą. Tai gali skambėti keistai, bet veikia. Užsirašyk arba tiesiog prisimink juokingas situacijas iš savo gyvenimo. Kai jauti stresą, grįžk prie jų. Tai ne tik prajuokina – tai primena, kad gyvenimas pilnas absurdo ir tai yra gerai.
Ieškokite juokingų žmonių. Humoras yra užkrečiamas. Jei esi su žmonėmis, kurie juokiasi, tu irgi juokiesi. Tai ne tik maloniau – tai sveikiau. Sąmoningai rinkis aplinką, kurioje juokas yra natūralus.
Žiūrėk stand-up komediją. Tai gali atrodyti trivialiai, bet stand-up komedija – tai tikra humoro mokykla. Geri komikai moko matyti pasaulį iš netikėtų kampų, rasti absurdą ten, kur jo nematai, ir nesusireikšminti. Tai ugdo humoro jausmą.
Nepersistengk. Yra skirtumas tarp žmogaus, kuris natūraliai juokingas, ir žmogaus, kuris desperatiškai bando būti juokingas. Pirmasis – sveikas. Antrasis – dažnai simptomas nerimo. Humoras turi kilti natūraliai, ne iš poreikio patikti ar sumažinti įtampą bet kokia kaina.
Kai juokas tampa gyvenimo būdu – o ne tik priedu prie jo
Galiausiai – svarbiausia mintis. Humoras nėra priedas prie sveiko gyvenimo. Tai jo dalis. Tokia pat svarbi kaip miegas, mityba ar judėjimas.
Mes gyvename kultūroje, kuri labai rimtai žiūri į produktyvumą, efektyvumą, tikslus. Juokas dažnai atrodo kaip laiko švaistymas – kažkas, ką galima sau leisti, kai visi darbai padaryti. Bet tai klaidingas požiūris. Juokas – tai ne atlygis už darbą. Tai kuras, kuris leidžia tą darbą dirbti.
Žmonės, kurie daug juokiasi, ne tik jaučiasi geriau – jie yra sveikesni objektyviai. Jų imuninė sistema stipresnė, širdis sveikesnė, santykiai gilesni, skausmo tolerancija didesnė. Jie gyvena ilgiau ir – tai svarbu – geriau.
Taigi, jei nori pradėti nuo kažko konkretaus: šiandien rask priežastį juoktis. Paskambink draugui, kuris tave prajuokina. Pažiūrėk epizodą komedijų serialo, kurį mėgsti. Prisimink juokingą situaciją iš praeities. Leisk sau juoktis garsiai, iš širdies, be jokios priežasties.
Tai nėra smulkmena. Tai sveikata.
