Kas iš tikrųjų slepiasi po žodžiu „biologinis”?
Eini per parduotuvę, žiūri į lentynas ir matai: „bio”, „eco”, „natural”, „organic” – žodžiai lipdo ant kiekvieno antro produkto. Ir ne tik ant maisto. Kosmetikos pramonė jau seniai suprato, kad žalias lapukas ant pakuotės parduoda. Bet ar tai reiškia, kad viduje kažkas iš tikrųjų skiriasi?
Biologinė kosmetika – tai ne tik rinkodaros triukas, nors tokių atvejų irgi pasitaiko. Tikroji bio kosmetika gaminama iš augalinės kilmės ingredientų, kurie auginami be sintetinių pesticidų, herbicidų ir dirbtinių trąšų. Gyvūninės kilmės ingredientai, jei naudojami, turi būti gauti etiškai. Cheminis apdorojimas – minimalus arba jo visai nėra.
Tačiau čia ir prasideda komplikacijos. Skirtingose šalyse „biologinis” reiškia skirtingus dalykus. Europoje veikia kelios sertifikavimo sistemos – COSMOS, ECOCERT, NATRUE, BDIH – ir kiekviena turi savo reikalavimus. Viena sistema gali leisti tam tikrus konservantus, kita – ne. Todėl prieš perkant verta žinoti, ką konkrečiai reiškia sertifikatas ant tos pakuotės.
Oda kaip barjeras – ką ji iš tikrųjų įsisavina?
Vienas iš dažniausių argumentų bio kosmetikos naudai – „oda įsisavina viską, ką ant jos tepame”. Tai tiesa tik iš dalies. Oda yra puikus barjeras – ji sukurta tam, kad apsaugotų organizmą nuo išorinių medžiagų, ne tam, kad jas praleistų. Didesnės molekulės paprasčiausiai neprasiskverbia pro odos sluoksnius.
Vis dėlto tam tikros medžiagos tikrai patenka į kraujotaką – ypač mažos molekulės, riebaluose tirpios junginiai ir medžiagos, tepamos ant pažeistos odos. Štai kodėl klausimas apie kosmetikos sudėtį nėra beprasmis. Tyrimai rodo, kad kai kurie sintetiniai ingredientai – pavyzdžiui, tam tikri parabenai ar ftalatai – gali veikti kaip endokrininiai disruptoriai, t. y. trikdyti hormonų sistemą.
Tačiau svarbu nepanikuoti. Kiekiai, kurie patenka per odą iš įprastos kosmetikos, paprastai yra labai maži. Kita vertus, jei kasdien naudoji dešimt skirtingų produktų, kumuliatyvinis poveikis gali būti didesnis nei atrodo. Būtent čia bio kosmetika įgyja prasmę – ne kaip stebuklas, o kaip sąmoningo pasirinkimo dalis.
Ingredientai, kurių geriau vengti
Jei nori suprasti, kodėl žmonės renkasi bio kosmetiką, reikia pažvelgti į tai, ko joje nėra. Tradicinėje kosmetikoje dažnai naudojami ingredientai, kurie kelia klausimų:
- Parabenai (methylparaben, propylparaben ir kt.) – konservantai, kurie gali imituoti estrogeną organizme. ES kai kurie jų jau uždrausti arba ribojami.
- Mineralinė alyva ir parafinas – naftos produktai, kurie užkemša poras ir neleidžia odai „kvėpuoti”. Nors jie laikomi saugiais, ilgalaikis naudojimas gali trukdyti natūraliems odos procesams.
- Sintetiniai kvapai – tai tikra juodoji dėžė. Gamintojams nereikia atskleisti, iš ko sudarytas „kvapas” – tai gali būti šimtai skirtingų cheminių junginių, tarp kurių pasitaiko alergenų.
- Formaldehydo išskiriančios medžiagos – DMDM hydantoin, imidazolidinyl urea ir panašūs konservantai, kurie lėtai išskiria formaldehydą – žinomą kancerogeną.
- Oksibenzonas – saulės apsaugos priemonėse naudojamas UV filtras, kuris gali trikdyti hormonų sistemą ir kenkia koralų rifams.
Bio kosmetika šių ingredientų vengia arba jų visai nenaudoja. Vietoj jų – augaliniai ekstraktai, eteriniai aliejai, natūralūs konservantai kaip vitaminas E ar rozmarino ekstraktas.
Ar bio kosmetika veiksmingesnė?
Čia daugelis žmonių nusivilia. Tikimasi, kad bio kremai veiks geriau, greičiau, ryškiau. Realybė – ne visada taip yra. Kai kurie sintetiniai ingredientai, pavyzdžiui, retinolis ar hialurono rūgštis (sintetinė versija), yra labai gerai ištirtos ir veiksmingos medžiagos. Bio alternatyvos kartais atsilieka efektyvumu.
Tačiau tai nereiškia, kad bio kosmetika neveikia. Augaliniai aliejai – erškėtuogių, jojobos, šaltalankių – turi moksliniais tyrimais pagrįstą poveikį odai. Aloe vera gerina drėkinimą. Žalioji arbata turi antioksidacinių savybių. Kurkuminas mažina uždegimą. Šie ingredientai nėra tik „gražūs žodžiai” – jie veikia, tik kartais lėčiau arba kitaip nei sintetiniai analogai.
Praktinis patarimas: jei turi specifinę odos problemą – aknę, rosacea, hiperpigmentaciją – gali tekti pasirinkti kliniškai išbandytus produktus, kurie nebūtinai bus bio. Bet jei tikslas – bendra odos priežiūra, drėkinimas ir apsauga nuo senėjimo, bio kosmetika gali puikiai atlikti savo darbą.
Sertifikatai – kaip nesusipainiot?
Tai bene sudėtingiausia bio kosmetikos dalis. Rinkoje pilna produktų su žaliais lapukais ir žodžiu „natural”, bet be jokio realaus sertifikato. Štai trumpas vadovas:
COSMOS ORGANIC – vienas griežčiausių Europos standartų. Reikalauja, kad bent 95% augalinių ingredientų būtų sertifikuoti kaip ekologiški, o galutiniame produkte – bent 20% visų ingredientų (arba 10% produktuose, kurie plaunami). Šį sertifikatą suteikia ECOCERT, BDIH, Cosmebio ir kitos organizacijos.
COSMOS NATURAL – šiek tiek švelnesnis standartas, leidžia daugiau sintetinių ingredientų, bet vis tiek reikalauja natūralios kilmės sudedamųjų dalių daugumos.
NATRUE – vokiška sertifikavimo sistema, turinti tris lygius: natūrali kosmetika, natūrali kosmetika su biologiniais ingredientais ir biologinė kosmetika. Kuo aukštesnis lygis, tuo griežtesni reikalavimai.
BDIH – vokiška asociacija, sertifikuojanti natūralią kosmetiką. Draudžia sintetinius kvapus, dažus, mineralines aliejas ir daugelį konservantų.
Jei ant pakuotės tik parašyta „natural” ar „eco” be jokio sertifikato – tai greičiausiai tik rinkodara. Tikras sertifikatas visada turi logotipą ir galima patikrinti gamintojo duomenų bazėje.
Aplinkos klausimas – kodėl tai svarbu ne tik tau
Bio kosmetika – tai ne tik apie tavo odą. Tai ir apie tai, kas nutinka po to, kai nusiprausi veidą ar nusimaudai. Sintetiniai ingredientai – mikroplastikai, tam tikri UV filtrai, sintetiniai kvapai – patenka į vandens sistemas ir daro žalą vandens ekosistemoms.
Oksibenzonas ir oktinoksatas, rasti daugelyje saulės kremų, yra susieti su koralų balinimo reiškiniu. Havajų valstija jau uždraudė šiuos ingredientus. Mikroplastikai, naudojami šveitikliuose ir kai kuriuose makiažo produktuose, kaupiasi vandenynuose ir patenka į maisto grandinę.
Bio kosmetika paprastai vengia šių ingredientų. Be to, daugelis bio kosmetikos gamintojų skiria dėmesį ir pakuotei – naudoja perdirbamas medžiagas, stiklinius indelius, sumažina plastiko kiekį. Tai nėra tobulas sprendimas, bet žingsnis teisinga kryptimi.
Jei rūpi aplinka, verta atkreipti dėmesį ir į gamintojo filosofiją – ar jie deklaruoja tvarumą tik ant pakuotės, ar iš tikrųjų vykdo konkrečius veiksmus: kompensuoja anglies pėdsaką, dirba su sertifikuotais tiekėjais, remia biologinę įvairovę.
Kaip pradėti – be fanatizmo ir be išlaidų
Persikėlimas prie bio kosmetikos neturi vykti per naktį. Tai brangiai kainuoja – tiek pinigais, tiek laiku, kurį reikia skirti etikečių skaitymui. Štai kaip tai padaryti protingai:
Pradėk nuo produktų, kurie lieka ant odos ilgiausiai. Kremas, serumas, kūno losjonas – šie produktai turi daugiausiai kontakto su oda. Čia bio alternatyva turi didžiausią prasmę. Šampūnas ar dušo gelis nuplaunamas greitai, todėl jų keitimas – mažiau prioritetinis.
Neskubėk keisti visko iš karto. Kai baigiasi vienas produktas, ieškoki bio alternatyvos. Taip neišleisi dvigubai ir neturėsi pilnos vonios neišnaudotų produktų.
Išmok skaityti INCI sąrašus. INCI – tai tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra. Ingredientai išvardijami nuo didžiausios iki mažiausios koncentracijos. Jei mineralinė alyva ar parabenas yra pirmoje vietoje – tai pagrindinis ingredientas. Jei toli gale – koncentracija maža.
Naudokis programėlėmis. INCI Beauty, Think Dirty, EWG Skin Deep – šios programėlės leidžia nuskaityti produkto brūkšninį kodą ir gauti informaciją apie ingredientus. Labai patogu parduotuvėje.
Nebijok paprastų produktų. Kartais geriausia bio kosmetika yra… tiesiog grynas aliejus. Erškėtuogių aliejus veido serumui, kokosų aliejus kūnui, jojobos aliejus makiažui nuvalyti. Pigu, efektyvu, sudėtis – vienas ingredientas.
Kai žalias lapukas tampa tikru pasirinkimu
Bio kosmetika nėra magija. Ji neišlygina raukšlių per naktį ir neišsprendžia visų odos problemų. Bet tai nėra ir tuščias žodis – jei produktas turi rimtą sertifikatą, jis iš tikrųjų gaminamas kitaip, su kitais ingredientais ir kitokia filosofija.
Svarbiausia suprasti, ko iš tikrųjų ieškai. Jei tau rūpi mažinti sintetinių cheminių medžiagų kiekį kasdienėje rutinoje – bio kosmetika yra prasminga. Jei rūpi aplinka – irgi. Jei tiesiog nori geriau suprasti, ką tepies ant savo odos – skaityti etiketes ir rinktis sąmoningiau yra gera pradžia, nepriklausomai nuo to, ar produktas sertifikuotas.
Beje, kaina – dažnas argumentas prieš bio kosmetiką. Taip, ji paprastai brangesnė. Bet jei pradedi naudoti mažiau produktų, rinktis paprastesnes formules ir vengti nereikalingų žingsnių rutinoje, galutinė suma nebūtinai bus didesnė. Kartais mažiau – tai daugiau. Ir tai galioja ne tik kosmetikai.
Galiausiai – tai asmeninis pasirinkimas. Niekas neturėtų jaustis kaltas dėl to, kad naudoja įprastą kremą. Bet jei jau galvoji apie pokyčius, bio kosmetika yra vieta, kur tas pokytis gali būti ir malonus, ir prasmingas.
