Akys – vienas tų dalykų, kuriuos pradedame vertinti tik tada, kai jos ima šalti, skausti ar prastėti regėjimas. Kasdien žiūrime į ekranus, skaitome prastame apšvietime, trinam akis nešvariomis rankomis ir net nesusimąstome, kad tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. O juk akys – vienas jautriausių organų, kurio priežiūra nereikalauja nei daug laiko, nei pinigų. Reikia tik truputį sąmoningumo ir kelių įpročių, kuriuos verta įsivesti kuo greičiau.
Kodėl ekranų amžiuje akys kenčia labiausiai
Pažvelkime realiai – dauguma mūsų dieną praleidžia žiūrėdami į kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekraną. Vidutiniškai tai gali būti 8-10 valandų per dieną, o kartais ir daugiau. Tokia apkrova akims yra tikras iššūkis, nes žiūrėdami į ekraną mes rečiau mirksime – normaliai turėtume mirksėti apie 15-20 kartų per minutę, tačiau prie ekrano šis skaičius sumažėja net perpus.
Dėl to atsiranda vadinamasis skaitmeninio akių nuovargio sindromas. Simptomai gana aiškūs – akys pradeda dilgčioti, sausėti, atsiranda neryškaus matymo pojūtis, galvos skausmai, kartais net kaklo ar pečių įtampa. Daugelis to tiesiog nepastebi arba nurašo nuovargiui, nors iš tikrųjų tai signalas, kad akims reikia pertraukos.
Čia puikiai veikia paprasta 20-20-20 taisyklė – kas 20 minučių pažiūrėkite 20 sekundžių į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu. Skamba paprastai, bet realybėje šią taisyklę prisiminti sunku, todėl gali padėti telefone nustatytas priminimas arba specialios programėlės, kurios pačios primena apie pertrauką.
Mirksėjimas – paprasčiausias, bet dažnai pamirštamas dalykas
Mirksėjimas atlieka kelias svarbias funkcijas – jis drėkina akies paviršių, pašalina smulkias daleles ir padeda ašarų plėvelei tolygiai pasiskirstyti. Kai žiūrime į ekraną susikaupę, akys tarsi „užsimiršta“ mirksėti taip dažnai, kaip reikėtų. Rezultatas – sausumo pojūtis, deginimas, kartais net trumpalaikis regėjimo neryškumas.
Jeigu jaučiate, kad akys sausos, verta pabandyti specialius drėkinamuosius lašus, vadinamas „dirbtines ašaras“. Jos parduodamos be recepto ir gali gerokai palengvinti būklę, ypač jei dirbate biure su kondicionuojamu oru arba daug laiko praleidžiate prie ekrano. Svarbu tik pasirinkti be konservantų esančius lašus, jei juos naudojate dažnai, nes konservantai ilgainiui gali dar labiau dirginti akis.
Apšvietimas – dažnai nepastebimas, bet svarbus veiksnys
Skaitymas ar darbas prastame apšvietime – vienas populiariausių akių varginimo būdų. Per silpna šviesa verčia akis įtempti raumenis, kad geriau matytų, o per stiprus, akinantis apšvietimas priešingai – sukelia diskomfortą ir prisideda prie galvos skausmų.
Idealu, kai darbo vietoje šviesa pasiskirsčiusi tolygiai, be aštrių šešėlių ir atspindžių ekrane. Jeigu dirbate prie kompiuterio, stenkitės, kad ekranas nebūtų atgręžtas tiesiai į langą ar šviesos šaltinį – tai sukelia blyksnius, kurie priverčia akis dar labiau įsitempti. Taip pat verta reguliuoti ekrano ryškumą taip, kad jis atitiktų aplinkos apšvietimą – jei kambarys tamsus, o ekranas ryškiai šviečia, kontrastas kenkia akims ilgainiui.
Vakare skaitant knygą ar telefone naršant prieš miegą, verta įjungti šiltesnės spalvos apšvietimą arba naudoti „naktinio režimo“ funkciją įrenginiuose – tai sumažina mėlynos šviesos kiekį, kuris, be kita ko, gali trikdyti miego kokybę.
Mityba, kuri tiesiogiai veikia regėjimą
Nedaug kas susieja lėkštės turinį su akių sveikata, tačiau ryšys čia tiesioginis. Akių audiniams reikia specifinių maistinių medžiagų, kad jie veiktų tinkamai ir ilgai išliktų sveiki.
- Omega-3 riebalų rūgštys – randamos riebioje žuvyje (lašiša, silkė, skumbrė), taip pat linų sėmenyse. Jos padeda palaikyti ašarų plėvelės kokybę ir mažina sausumo riziką.
- Liuteinas ir zeaksantinas – šie antioksidantai kaupiasi tinklainėje ir padeda apsaugoti nuo su amžiumi susijusios makulos degeneracijos. Rasti juos galima lapinėse daržovėse – špinatuose, brokoliuose, taip pat kukurūzuose.
- Vitaminas A – būtinas tinkamam matymui prieblandoje. Trūkstant šio vitamino gali atsirasti sutrikęs prisitaikymas prie tamsos. Jo gausu morkose, saldžiosiose bulvėse, kepenėlėse.
- Vitaminas C ir E – antioksidantai, padedantys apsaugoti akių ląsteles nuo oksidacinio streso. Randami citrusiniuose vaisiuose, riešutuose, sėklose.
- Cinkas – dalyvauja transportuojant vitaminą A iš kepenų į tinklainę, todėl netiesiogiai irgi svarbus regėjimui. Jo daug jūros gėrybėse, sėklose, ankštiniuose.
Nebūtina keisti visos mitybos iš karto – užtenka pamažu įtraukti daugiau spalvingų daržovių ir vaisių, o žuvį valgyti bent kartą ar du per savaitę. Ilgainiui tai atsispindės ir bendroje savijautoje, ne tik akių sveikatoje.
Saulės akiniai – ne tik stiliaus reikalas
Daugelis saulės akinius renkasi vien dėl estetikos, pamiršdami, kad jų pagrindinė funkcija – apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Ilgalaikis UV spindulių poveikis gali prisidėti prie kataraktos vystymosi, taip pat pažeisti tinklainę.
Renkantis akinius svarbu žiūrėti ne į kainą ar rėmelių dizainą, o į etiketę, kurioje nurodyta, ar lęšiai blokuoja UV400 arba 100% UVA ir UVB spindulių. Pigūs akiniai be tinkamos UV filtracijos gali būti net žalingesni nei akinių nedėvėjimas visai – tamsūs stiklai priverčia vyzdį išsiplėsti, todėl daugiau UV spindulių patenka į akį, jei lęšiai neturi apsaugos.
Vertėtų dėvėti saulės akinius ne tik vasarą prie jūros, bet ir žiemą, ypač jei aplink sniegas – jis atspindi iki 80% UV spindulių, todėl akių apkrova gali būti net didesnė nei giedrą vasaros dieną.
Miegas ir akių atsigavimas
Miegas – vienas dažniausiai nuvertinamų akių priežiūros aspektų. Būtent miego metu akys ilsisi ir atsistato po dienos apkrovos. Jei miegame per mažai arba miego kokybė prasta, ryte akys būna paraudusios, patinusios, jaučiamas sunkumas.
Optimalu miegoti bent 7-8 valandas, o prieš miegą stengtis riboti ekranų naudojimą – bent 30-60 minučių prieš miegą atsitraukti nuo telefono ar kompiuterio. Jeigu tai neįmanoma, verta naudoti mėlynos šviesos filtrus arba specialius akinius, mažinančius mėlynos šviesos poveikį vakare.
Kada verta apsilankyti pas oftalmologą
Daugelis žmonių pas akių gydytoją kreipiasi tik tada, kai jau kažkas skauda arba regėjimas pastebimai pablogėja. Tačiau reguliarūs patikrinimai – tai ne tik dioptrijų patikra, bet ir galimybė laiku pastebėti tokias problemas kaip glaukoma, kuri ilgą laiką gali neduoti jokių simptomų, tačiau negydoma sukelia negrįžtamą regėjimo praradimą.
Rekomenduojama akis tikrintis:
- Suaugusiems iki 40 metų – kartą per 2-3 metus, jei nėra jokių nusiskundimų.
- Po 40 metų – kartą per metus arba dažniau, nes būtent šiame amžiuje dažnėja su amžiumi susijusios akių ligos.
- Diabetu sergantiems žmonėms – bent kartą per metus, nes diabetas gali paveikti tinklainės kraujagysles.
- Jei pastebite staigų regėjimo pablogėjimą, dvejinimąsi, skausmą ar šviesos blyksnius – nedelsiant, nelaukiant planinio vizito.
Verta prisiminti, kad daugelis akių ligų vystosi palaipsniui ir žmogus prie pokyčių priprantą tiek, kad net nepastebi, jog regėjimas prastėja. Todėl objektyvus specialisto vertinimas kartais atskleidžia daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Akių mankšta – ar tikrai veikia?
Apie akių mankštą sklando daug mitų – kai kas teigia, kad ji gali pagerinti regėjimą ir net atsisakyti akinių. Realybė kiek kuklesnė – akių mankšta nepakeičia dioptrijų ar nepataiso struktūrinių akies problemų, tačiau ji gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir palengvinti nuovargio simptomus, ypač po ilgo darbo prie kompiuterio.
Paprasti pratimai, kuriuos galima atlikti bet kur:
- Lėtai sukite akis pagal laikrodžio rodyklę ir prieš tai – po kelis kartus kiekviena kryptimi.
- Fokusuokitės pakaitomis į arti esantį daiktą (pvz., pirštą per 10 cm nuo veido) ir toli esantį objektą – tai treniruoja akies prisitaikymo raumenis.
- Stipriai užmerkite akis 3-5 sekundėms, tada atmerkite – tai padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis.
- Trumpam uždenkite akis delnais (be spaudimo), leisdami joms pailsėti tamsoje kelias minutes.
Kas lieka svarbiausia, kai viską sudėliojame į vieną paveikslą
Akių priežiūra – tai ne vienkartinis veiksmas, o kasdienių mažų sprendimų suma. Kiekviena pertrauka nuo ekrano, kiekvienas mirksnis, kiekvienas pasirinkimas valgyti daugiau daržovių ar užsidėti saulės akinius vasarą – visa tai susideda į ilgalaikę akių sveikatą. Nereikia laukti, kol regėjimas ims prastėti ar akys pradės skaudėti, kad imtumėtės veiksmų.
Jeigu norėtumėte išsirinkti kelis dalykus, nuo kurių pradėti jau šiandien – rinkitės 20-20-20 taisyklę darbo metu, drėkinamuosius lašus, jei akys sausos, ir tinkamą apšvietimą namuose bei darbe. Tai trys paprasčiausi, bet efektyviausi žingsniai, kurie iš karto pagerins savijautą.
Ir galiausiai – neignoruokite savo akių signalų. Jei kažkas neatrodo taip, kaip įprasta – neryškumas, skausmas, per didelis jautrumas šviesai – geriau kreiptis pas specialistą anksčiau, nei vėliau. Akys tarnauja visą gyvenimą, o jų priežiūra kainuoja kur kas mažiau laiko ir pastangų, nei vėliau kovoti su pasekmėmis, kurių būtų buvę galima išvengti.
