Kai šukos pradeda gąsdinti
Ryte atsikeli, nueini į vonią, pažiūri į šuką – ir širdis šiek tiek suspaudžia. Ant šukos liko daugiau plaukų nei įprastai. Gal tai tik tau atrodo? Gal tiesiog šiandien taip atsitiko? Bet tada žiūri į pagalvę, į dušo grindis, į rankas po plaukų plovimo – ir supranti, kad tai ne vienkartinis dalykas.
Plaukų slinkimas yra viena iš tų problemų, apie kurią žmonės kalba tyliai, tarsi tai būtų kažkas gėdingo. Bet iš tikrųjų tai labai paplitęs reiškinys, kuris liečia ir moteris, ir vyrus, ir jaunus, ir vyresnio amžiaus žmones. Statistika sako, kad normaliai per dieną prarandame nuo 50 iki 100 plaukų – tai fiziologinis procesas. Problema prasideda tada, kai šis skaičius ženkliai viršijamas ir plaukai nebeauga atgal taip greitai, kaip slenka.
Šiame straipsnyje kalbėsime atvirai ir praktiškai – apie tai, kodėl plaukai slenka, kas iš tikrųjų padeda, ir ko tikrai neverta daryti, nors internete apie tai rašoma labai daug.
Kodėl plaukai apskritai slenka – biologinis pagrindas
Prieš ieškant sprendimų, verta suprasti, kas vyksta pačiame plaukų folikule. Kiekvienas plaukas gyvena savo ciklą: augimo fazė (anagenas), pereinamoji fazė (katagenas) ir poilsio fazė (telogenas). Augimo fazė gali trukti nuo dvejų iki septynerių metų – būtent per šį laikotarpį plaukas auga. Paskui jis pereina į poilsio fazę ir galiausiai iškrenta, o jo vietoje pradeda augti naujas.
Kai sakome, kad plaukai „slenka per daug”, dažniausiai tai reiškia vieną iš dviejų dalykų: arba per daug plaukų vienu metu pereina į telogeno fazę (tai vadinama telogeno efliuvija), arba folikulai palaipsniui silpnėja ir gamina vis plonesnius, trumpesnius plaukus, kol galiausiai nustoja gaminti visai (tai jau androgeninė alopecija).
Šis skirtumas yra labai svarbus, nes gydymo strategija šiais dviem atvejais skiriasi iš esmės. Telogeno efliuvija dažnai yra laikina – pašalinus priežastį, plaukai atsistato. Androgeninė alopecija yra lėtinis procesas, kurį galima sulėtinti, bet sunkiau visiškai sustabdyti be medicininės pagalbos.
Pagrindinės priežastys, kurias dažnai ignoruojame
Čia prasideda įdomiausia dalis, nes priežasčių yra tikrai daug – ir ne visos akivaizdžios.
Stresas – tai viena dažniausių priežasčių, bet žmonės ją dažnai atmeta kaip per abstrakčią. Iš tikrųjų stiprus emocinis ar fizinis stresas gali sukelti masinį plaukų perėjimą į telogeno fazę. Įdomu tai, kad plaukai pradeda slinkti ne iš karto po stresinio įvykio, o praėjus 2–4 mėnesiams. Todėl žmogus dažnai nesusieja plaukų slinkimo su tuo, kas nutiko anksčiau.
Mitybos trūkumai – geležies, cinko, biotino, vitamino D, B12 trūkumas gali labai stipriai paveikti plaukų augimą. Ypač dažnai tai matoma pas moteris, kurios laikosi ribojančių dietų arba vegetares/veganes, kurios nepakankamai atkreipia dėmesį į tam tikrų maistinių medžiagų įsisavinimą.
Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, gimdymas, menopauzė, skydliaukės sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas – visa tai gali sukelti plaukų slinkimą. Moterims po gimdymo plaukų slinkimas yra beveik norma – tai reakcija į hormonų lygio pokyčius, ir dažniausiai viskas atsistato savaime per 6–12 mėnesių.
Vaistai – antikoaguliantai, tam tikri antidepresantai, kraujo spaudimą mažinantys vaistai, hormoniniai kontraceptikai, chemoterapija – visi šie preparatai gali sukelti plaukų slinkimą. Jei pradėjote vartoti naujus vaistus ir pastebėjote plaukų slinkimą, pasitarkite su gydytoju – gal galima rasti alternatyvą.
Ligos – autoimuninės ligos (ypač alopecia areata), lėtinės infekcijos, anemija, diabetas taip pat gali pasireikšti per plaukus.
Mechaninis pažeidimas – per stipriai surišti plaukai, nuolatinis tempimas (trichotilomanija, tam tikros šukuosenos), netinkamas šukavimas ar terminiai prietaisai gali pažeisti folikulus.
Kada tikrai reikia eiti pas gydytoją
Daugelis žmonių bando spręsti plaukų slinkimo problemą patys – perka šampūnus, maisto papildus, bando namų receptus. Ir kartais tai padeda. Bet yra situacijų, kai reikia profesionalios pagalbos, ir jų nereikėtų atidėlioti.
Eikite pas gydytoją, jei:
- Plaukai slenka labai intensyviai ir tai tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius
- Atsirado aiškiai matomos plikėjančios vietos
- Plaukų slinkimas lydi kiti simptomai – nuovargis, svorio pokyčiai, odos problemos
- Plaukai slenka lygiomis apvalios formos dėmėmis (tai gali būti alopecia areata)
- Jūs esate jaunas žmogus ir plaukai slenka labai sparčiai
Gydytojas dermatologas arba trichologas gali atlikti reikiamus tyrimus – kraujo analizę (geležis, feritinas, skydliaukės hormonai, vitaminas D ir kt.), trichoskopijos tyrimą, o prireikus – ir biopsijos. Tik žinant tikslią priežastį galima parinkti tinkamą gydymą.
Beje, labai dažnai žmonės eina pas trichologą ir sužino, kad problema yra feritino trūkumas – net jei hemoglobinas yra normalus. Feritinas yra geležies atsargų rodiklis, ir jo lygis turėtų būti ne tik „normaliame diapazone”, bet tikrai pakankamas – dauguma trichologų rekomenduoja, kad feritinas būtų bent 70–80 µg/l, o ne tik virš 12, kaip kartais rodo laboratorijų normos.
Kas iš tikrųjų padeda – įrodymais pagrįsti sprendimai
Internete yra begalė patarimų apie plaukų slinkimą – nuo svogūnų sulčių iki kiaušinių kaukių. Bet kalbėkime apie tai, kas turi realų mokslinį pagrindą.
Minoksidilas – tai vienas iš nedaugelio vaistų, kurių veiksmingumas plaukų slinkimo atveju yra kliniškai įrodytas. Jis veikia plečiant kraujagysles aplink folikulus ir pratęsdamas augimo fazę. Parduodamas be recepto kaip losjonas arba putos (2% moterims, 5% vyrams). Svarbu žinoti: efektas matomas tik reguliariai naudojant, ir jei nustojate – plaukai vėl pradeda slinkti. Tai ilgalaikis įsipareigojimas.
Finasteridas – tai recepto reikalaujantis vaistas vyrams, kuris blokuoja DHT (dihidrotestosteroną) – hormoną, atsakingą už androgeninę alopeciją. Veiksmingumas įrodytas, bet yra galimi šalutiniai poveikiai (libido sumažėjimas, erekcijos sutrikimai), apie kuriuos reikia pasikalbėti su gydytoju.
Mitybos koregavimas – jei nustatyta, kad trūksta konkretaus mikroelemento, jo papildymas gali duoti labai gerų rezultatų. Geležis, cinkas, biotinas, vitaminas D – visi jie svarbūs plaukų augimui. Tačiau svarbu: nevartokite visų vitaminų iš eilės tikėdamiesi stebuklų. Pirma išsiaiškinkite, ko tikrai trūksta.
Plaukų galvos masažas – tai gali skambėti per paprastai, bet yra tyrimų, rodančių, kad reguliarus galvos masažas (apie 4 minutes per dieną) gali pagerinti plaukų tankumą. Manoma, kad tai susiję su padidėjusia kraujotaka folikuluose. Tai tikrai nieko nekainuoja, tad kodėl nepabandyti?
PRP terapija (plazmos praturtintos trombocitais injekcijos) – tai medicininė procedūra, kai iš paciento kraujo išskiriama plazma ir suleidžiama į galvos odą. Yra tyrimų, rodančių teigiamą poveikį, ypač androgeninės alopecijos atveju. Tai nėra pigus malonumas, bet kai kuriems žmonėms duoda gerų rezultatų.
Žemo lygio lazerio terapija – šukos ar kepuraitės su lazerio diodais. Yra FDA patvirtintų prietaisų. Moksliniai duomenys yra, nors efektas paprastai nėra dramatiškas.
Kasdieniai įpročiai, kurie daro didesnį skirtumą nei manote
Gydymas yra svarbus, bet kasdieniai įpročiai gali arba sustiprinti jo efektą, arba visiškai jį sumenkinti. Štai keletas dalykų, kuriuos verta peržiūrėti.
Miegas – per miegą organizmas atsinaujina, ir tai liečia ir plaukų folikulus. Lėtinis miego trūkumas padidina kortizolio lygį, o tai tiesiogiai veikia plaukų augimo ciklą. Stenkitės miegoti 7–9 valandas.
Šampūno pasirinkimas – agresyvūs šampūnai su sulfatais gali pažeisti plaukų struktūrą ir dirginti galvos odą. Tai nereiškia, kad reikia pirkti brangiausius produktus, bet verta rinktis švelnesnius variantus. Taip pat svarbu reguliariai plauti plaukus – riebi galvos oda su užsikimšusiais folikulais nėra gera aplinka plaukų augimui.
Šilumos prietaisai – plaukų džiovintuvas, tiesintuvas, garbanojimo žnyplės – visa tai pažeidžia plaukų struktūrą. Jei negalite jų atsisakyti, naudokite apsaugines priemones nuo karščio ir nustatykite žemesnę temperatūrą.
Šukavimas – šukuokitės atsargiai, pradėdami nuo galų, ne nuo šaknų. Drėgnų plaukų šukavimas yra ypač žalingas – jie tada labiausiai pažeidžiami. Naudokite plataus dantelio šuką arba specialią šuką drėgniems plaukams.
Šukuosenos – nuolat surišti plaukai į tvirtą uodegą ar kasą gali sukelti trakcijos alopeciją – plaukų slinkimą dėl nuolatinio tempimo. Tai ypač dažna problema tarp moterų, kurios kasdieniame gyvenime nešioja labai tvirtai surištus plaukus.
Vanduo – gerkite pakankamai vandens. Tai skamba banaliai, bet dehidratacija tikrai veikia plaukų sveikatą. Plaukų stiebas sudarytas iš vandens maždaug ketvirtadaliu.
Mitai, kuriais tikite veltui
Apie plaukų slinkimą cirkuliuoja tiek daug netikros informacijos, kad verta atskirai pakalbėti apie tai, kas neveikia arba veikia daug mažiau nei žadama.
Dažnas kirpimas skatina plaukų augimą – ne. Plaukų augimas vyksta folikuluose, esančiuose galvos odoje, ir kirpimas jų niekaip nepaveikia. Kirpimas gali pagerinti plaukų išvaizdą (pašalina pažeistus galus), bet nepagreitina augimo ir nesustabdo slinkimo.
Brangūs šampūnai nuo plaukų slinkimo – dauguma jų yra tiesiog geras marketingas. Šampūnas lieka ant plaukų labai trumpai ir negali reikšmingai paveikti folikulų. Jei jame yra minoksidilas – tai kitas reikalas, bet paprastas „stiprinantis” šampūnas stebuklų nedarys.
Svogūnų sultys – tai populiarus namų receptas, ir yra net keletas mažų tyrimų, rodančių tam tikrą teigiamą poveikį (dėl sieros junginių). Bet tyrimai yra labai maži ir nepakankamai kokybiški, kad galėtume tai vadinti įrodytu metodu. Jei norite bandyti – pabandykite, bet nerinkitės to vietoj įrodymais pagrįstų metodų.
Biotinas – tai vitaminas, kuris labai aktyviai reklamuojamas kaip plaukų augimo stimuliatorius. Tiesa tokia: biotino trūkumas tikrai gali sukelti plaukų slinkimą, bet biotino trūkumas yra labai retas. Jei jo lygis jūsų organizme normalus, papildomas biotino vartojimas plaukų augimo nepagerins. Tačiau jis gali iškreipti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus – apie tai svarbu žinoti.
Plaukų slinkimas paveldimas tik iš motinos pusės – tai mitas. Androgeninė alopecija yra poligeninis bruožas, paveldimas iš abiejų pusių. Tiesa, motinos tėvo plaukų būklė gali būti tam tikras rodiklis, bet tai nėra vienintelis veiksnys.
Kai plaukai slenka – ir kaip su tuo gyventi
Plaukų slinkimas nėra tik fizinė problema – tai dažnai ir emocinė. Ypač moterims, kurių tapatybė ir savęs suvokimas dažnai susijęs su plaukais. Vyrai taip pat kenčia, nors gal apie tai mažiau kalba.
Svarbu suprasti, kad plaukų slinkimas nėra jūsų kaltė. Tai biologinis procesas, kurį lemia genetika, hormonai, aplinka, stresas. Kaltinti save ar gėdytis yra beprasmiška ir tik dar labiau didina stresą, kuris pats savaime gali pabloginti situaciją.
Jei gydymas vyksta lėtai arba rezultatai nėra tokie, kokių tikėjotės – tai normalu. Plaukų augimo ciklas yra ilgas, ir bet kokio gydymo efektas matomas ne anksčiau nei po 3–6 mėnesių. Kantrybė čia yra ne tik dorybė, bet ir būtinybė.
Tuo tarpu galima ieškoti būdų, kaip jaustis geriau dabar – tinkama šukuosena, plaukų apimtį didinančios priemonės, spalvos koregavimas pas kirpėją, kuris supranta plaukų slinkimo problemą. Kai kuriems žmonėm tinka perukai ar plaukų pratęsimai – tai nėra kapituliacija, tai tiesiog pasirinkimas jaustis gerai savo kailyje.
Ir galiausiai – kalbėkite apie tai. Su draugais, su šeima, su gydytoju. Plaukų slinkimas nėra tabu, ir kuo daugiau žmonių apie tai kalba atvirai, tuo lengviau visiems, kurie su tuo susiduria, jaustis mažiau vienišiems šioje situacijoje. Jūsų vertė nėra matuojama plaukų kiekiu ant galvos – ir tai nėra tik gražūs žodžiai, tai tiesiog tiesa.
