Kai gyvenimas tampa per sunkus – kur kreiptis?
Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime patyrė momentą, kai atrodė, kad viskas griūva. Santykiai byrėjo, darbas slėgė, o viduje tvyrojo tokia tuštuma, kad net artimiausiems žmonėms nesinorėjo nieko sakyti. Anksčiau tokiose situacijose žmonės arba kentėdavo tyliai, arba ilgai laukdavo eilėje pas psichologą, arba tiesiog bandydavo „susiimti” – su kintančia sėkme. Šiandien situacija keičiasi. Psichologinė pagalba internetu tapo tikra alternatyva, kuri daugeliui žmonių atvėrė duris, kurios anksčiau atrodė uždarytos.
Tačiau kaip tai veikia? Ar tikrai galima kalbėtis su psichologu per ekraną ir jausti, kad tai padeda? Ar tai saugi erdvė? Ir kas apskritai laukia žmogaus, kuris pirmą kartą ryžtasi ieškoti pagalbos internete? Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į šiuos klausimus – be gražių žodžių ir be pernelyg sudėtingų terminų.
Kodėl žmonės renkasi pagalbą internetu, o ne tradicinę terapiją?
Atsakymas paprastesnis nei galėtumėte pagalvoti. Pirmiausia – patogumas. Nereikia važiuoti per pusę miesto, sėdėti laukiamajame ir nervintis, kad kažkas pažįstamas gali pamatyti. Galima tiesiog sėdėti namie, su puodeliu arbatos, ir kalbėtis. Tai skamba banaliai, bet daugeliui žmonių būtent ši kliūtis – fizinis nuvykimas – buvo pakankama priežastis atidėti pagalbos ieškojimą mėnesiais ar net metais.
Antra priežastis – stigma. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar gyva nuostata, kad „normalūs žmonės pas psichologus nevaikšto”. Tai keičiasi, bet lėtai. Internetas suteikia anonimiškumą – bent jau iš dalies. Žmogus gali ieškoti informacijos, skaityti apie terapijos metodus, net pradėti pokalbį su specialistu, niekam apie tai nepasakodamas.
Trečia – prieinamumas. Lietuvoje psichologų trūkumas regionuose yra realus. Jei gyvenate mažame miestelyje, tikimybė rasti gerą specialistą šalia namų yra nedidelė. Internetas šią problemą iš esmės pašalina – galite dirbti su psichologu iš bet kurio Lietuvos kampo, o kartais net su specialistu iš kitos šalies, jei kalbate ta pačia kalba.
Ir ketvirta – kaina. Nors online terapija nebūtinai pigesnė nei tradicinė, kai kurios platformos siūlo lankstesnes kainas, prenumeratos modelius arba nemokamas pirmąsias konsultacijas. Be to, sutaupoma laiko ir transporto išlaidų.
Kokios formos psichologinė pagalba internetu egzistuoja?
Čia svarbu suprasti, kad „psichologinė pagalba internetu” – tai ne vienas dalykas, o visas spektras skirtingų galimybių. Ir ne visos jos vienodai tinkamos visiems.
Vaizdo skambučiai su psichologu – labiausiai panaši į tradicinę terapiją forma. Matote vienas kitą, girdite balso toną, galite reaguoti į veido išraiškas. Daugelis terapeutų teigia, kad ši forma yra beveik tokia pat efektyvi kaip ir tiesioginiai susitikimai, ypač kai terapinis ryšys jau užmegztas.
Teksto pokalbiai (chat terapija) – kai kuriems žmonėms rašymas yra natūralesnė išraiškos forma nei kalbėjimas. Galimybė apgalvoti žodžius prieš juos išsiunčiant kartais padeda geriau suformuluoti mintis. Tačiau šis formatas turi ir trūkumų – trūksta neverbalinio bendravimo, pokalbiai gali vykti su pertraukomis, o skubios situacijos gali būti sunkiau valdomos.
El. pašto terapija – retesnė forma, bet egzistuojanti. Žmogus rašo laišką, psichologas atsako. Tai lėtesnis procesas, labiau tinkantis refleksijai nei krizių valdymui.
Savipagalbos programos ir aplikacijos – tokios kaip Headspace, Calm, Woebot ir kitos. Jos nėra terapija tiesiogine prasme, bet gali būti puikus papildymas arba pirmasis žingsnis. Kai kurios iš jų naudoja kognityvinės elgesio terapijos (KET) principus ir turi mokslinį pagrindą.
Grupinė terapija internetu – mažiau žinoma, bet veiksminga galimybė. Žmonės su panašiomis problemomis susitinka virtualiai, dalijasi patirtimi, o terapeuto vadovaujami mokosi iš vienas kito. Tai ypač tinka tiems, kurie jaučiasi vienišesni su savo problemomis.
Krizių linijos ir pokalbiai – Lietuvoje veikia kelios tokios linijos (pvz., Jaunimo linija, Vilties linija), kurios teikia pagalbą telefonu ir internetu. Tai nėra terapija, bet tai gyvybiškai svarbi pagalba akutinėse situacijose.
Ar tai tikrai veikia? Ką sako mokslas
Skeptikai dažnai klausia: „Kaip gali tikra terapija vykti per ekraną?” Tai teisėtas klausimas. Ir atsakymas, laimei, yra pagrįstas tyrimais, o ne vien tik rinkodaros teiginiais.
Daugybė mokslinių tyrimų, atliktų per pastaruosius dešimt metų, rodo, kad internetinė kognityvinė elgesio terapija (iKET) yra tokia pat efektyvi kaip ir tradicinė gydant lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas ir kai kurias fobijas. Tai nėra spekuliacija – tai meta-analizių išvados, apimančios tūkstančius pacientų.
Žinoma, yra niuansų. Sunkesniais atvejais – kai žmogus kovoja su sunkia depresija, psichozėmis, sunkiais traumų padariniais ar turi minčių apie savižudybę – internetinė terapija negali pakeisti intensyvesnio, galbūt ir stacionaraus gydymo. Tai svarbu suprasti.
Taip pat svarbu, kad efektyvumas labai priklauso nuo to, ar žmogus aktyviai dalyvauja procese. Savipagalbos programos, kuriose nėra jokio žmogaus kontakto, veikia prasčiau nei tos, kuriose bent minimaliai dalyvauja specialistas – net jei tai tik trumpas savaitinis patikrinimas.
Vienas įdomus atradimas: kai kurie žmonės internetu atsiveria lengviau nei gyvai. Psichologai tai vadina „online disinhibition effect” – tam tikras anonimiškumas ir distancija sumažina gėdą ir leidžia kalbėti apie dalykus, apie kuriuos gyvai būtų per sunku. Tai gali būti tikras privalumas, ypač pradiniame terapijos etape.
Kaip išsirinkti tinkamą specialistą ar platformą?
Čia prasideda praktinė dalis, ir ji svarbi. Internete pilna visokių pasiūlymų, ir ne visi jie vienodai patikimi. Kaip nesuklysti?
Pirmas dalykas – patikrinkite kvalifikaciją. Psichologas Lietuvoje turi turėti atitinkamą išsilavinimą (paprastai magistro laipsnį psichologijos srityje) ir būti registruotas Lietuvos psichologų sąjungoje arba turėti atitinkamą licenciją. Psichoterapeutas – dar aukštesni reikalavimai, papildomai reikalingas specialus psichoterapijos mokymas. Prieš pradėdami darbą su bet kuriuo specialistu, drąsiai klauskite apie jo kvalifikaciją. Joks sąžiningas specialistas neįsižeis dėl tokio klausimo.
Antras dalykas – pirmasis pokalbis. Daugelis psichologų siūlo nemokamą arba pigesnę pirmąją konsultaciją. Naudokitės tuo. Tai galimybė pajusti, ar jums patogu su šiuo žmogumi, ar jo stilius jums tinka. Terapinis ryšys – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių terapijos sėkmę, ir jis turi atsirasti natūraliai.
Trečias dalykas – platformos patikimumas. Jei naudojatės platforma (o ne ieškote specialisto tiesiogiai), patikrinkite, ar ji turi aiškią privatumo politiką, ar duomenys šifruojami, ar specialistai yra patikrinti. Geresnės platformos paprastai skaidriai skelbia, kaip tikrina savo psichologus.
Keletas praktinių patarimų renkantis:
- Ieškokite specialisto, turinčio patirties su jūsų konkrečia problema (nerimas, depresija, santykių sunkumai ir pan.)
- Atkreipkite dėmesį į terapijos metodą – KET, ACT, psichodinaminė terapija ir kiti metodai skiriasi, ir ne visi vienodai tinka visiems
- Neklijuokite sau etikečių – net jei nežinote, kas jums „negerai”, galite tiesiog pasakyti, kaip jaučiatės
- Jei po kelių sesijų jaučiate, kad specialistas jums netinka – tai normalu ir galima keisti
Privatumas ir saugumas – apie ką reikia žinoti
Vienas dažniausių rūpesčių – ar mano pokalbiai su psichologu internetu yra saugūs? Tai labai teisėtas klausimas, ypač kai kalbame apie tokius asmeninius dalykus.
Pirmiausia – konfidencialumas. Psichologai ir psichoterapeutai yra saistomi profesinės etikos kodekso, kuris reikalauja saugoti kliento informaciją. Tai galioja tiek tradicinei, tiek internetinei terapijai. Išimtys yra tik tada, kai kyla realus pavojus kliento ar kitų žmonių gyvybei.
Tačiau techninis saugumas – atskiras klausimas. Jei kalbatės per „Zoom”, „Skype” ar kitas bendras platformas, žinokite, kad jos nėra specialiai sukurtos medicininei informacijai. Geresnės terapijos platformos naudoja šifruotus, HIPAA (JAV) arba GDPR (ES) reikalavimus atitinkančius sprendimus. Verta paklausti specialisto arba platformos, kokias priemones jie naudoja duomenų apsaugai.
Taip pat svarbu pasirūpinti savo paties aplinka. Pokalbiai iš namų – gerai, bet įsitikinkite, kad niekas negirdi. Ausinės gali padėti. Jei namuose nėra privatumo, galima ieškoti ramesnės vietos – bibliotekos atskiro kambario, automobilio ir pan.
Dar vienas dalykas – duomenų saugojimas. Kai kurios platformos saugo pokalbių įrašus arba užrašus. Pasidomėkite, kiek laiko jie saugomi, kas turi prie jų prieigą ir kaip galite paprašyti juos ištrinti. Tai jūsų teisė pagal GDPR.
Kai pagalba reikalinga čia ir dabar – krizinės situacijos
Svarbu aiškiai pasakyti: jei šiuo metu jaučiate, kad galite pakenkti sau ar kitiems, internetinė terapija nėra tinkamas sprendimas. Tai situacija, reikalaujanti greitos, tiesioginės pagalbos.
Lietuvoje veikia kelios krizių linijos, kurios dirba visą parą:
- Jaunimo linija – 8 800 28 888 (nemokama, veikia visą parą)
- Vilties linija – 116 123 (nemokama, veikia visą parą)
- Pagalbos moterims linija – 8 800 66 366
- Skubios pagalbos numeris – 112
Šios linijos nėra terapija, bet jos gali padėti išgyventi sunkiausią momentą ir nukreipti tolesnės pagalbos link. Žmonės, dirbantys šiose linijose, yra apmokyti ir nesmerkia. Skambinti nėra gėda – tai drąsus žingsnis.
Taip pat verta žinoti, kad daugelis psichologų, dirbančių internetu, turi aiškias procedūras krizinėms situacijoms. Prieš pradėdami terapiją, paklauskite specialisto, kaip jis elgiasi tokiais atvejais – tai svarbu žinoti iš anksto, o ne tada, kai krizė jau prasidėjo.
Kai ekranas tampa tiltu, o ne siena
Psichologinė pagalba internetu nėra tobulas sprendimas. Ji turi savo ribas, savo trūkumus ir tikrai ne visiems tinka vienodai. Bet ji yra reali, prieinama ir – svarbiausia – gali tikrai padėti.
Jei jūs ar jūsų artimas žmogus jau kurį laiką nešiojate kažką sunkaus viduje, verta pagalvoti apie šį žingsnį. Ne todėl, kad „reikia”, ne todėl, kad „visi taip daro”, o todėl, kad jūs esate verti pagalbos. Ir ta pagalba šiandien yra arčiau nei bet kada anksčiau – kartais tiesiog per kelias paspaudimų.
Pradėti galima mažai. Tiesiog paieškoti informacijos. Perskaityti apie skirtingus psichologus. Parašyti žinutę ir paklausti apie pirmąją konsultaciją. Nereikia iš karto žinoti visų atsakymų – pakanka žengti pirmą žingsnį. Psichologas padės išsiaiškinti likusius.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas. Tai vienas drąsiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti sau. Nes pripažinti, kad kažkas negerai, ir nuspręsti su tuo kažką daryti – tai jau pusė kelio.
